76-as vakaras su Senąja Klaipėda
Kalbant apie uostų formavimąsi Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, reiktų pažymėti, kad XVI a. buvo labai
aktyvus. Tuo metu savo pretenzijas pareiškė Prūsijos kunigaikštystėje buvusi Klaipėda. Bet ji nebuvo
vienintelė. Kaimynystėje, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje, netoli Palangos, prie Livonijos
sienos tokia veikla siekė užsiimti ir Šventoji. Jau 1589 m. Lenkijos ir Lietuvos seimas buvo atkreipęs dėmesį
į galimą uosto kūrimą šioje teritorijoje. Kol kas tiksliau nežinome, kada susiformavo aktyvesnis prekybinis
jūrų kelias per Šventąją.
Šventosios istorikas, numizmatas, kraštotyrininkas Mikelis Balčius, nagrinėdamas XVII a. dokumentus,
pastebėjo, kad „ ...1639.02.16 dieną Vilniuje Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo
IV Klaipėdos pirkliams duotoje privilegijoje rašoma, kad apie Klaipėdos traktą daug randasi pirklių, kurie
aplinkiniais ir neįprastais kaimynų jūrų pakraščiais, ypatingu gi būdu į žvejų kaimą, Šventuoju vadinamą,
pasišalindami nuo valstybinių mokesčių naštos, prekes parduoda ir išveža į Dancigą“. Kaip klostėsi
Šventosios jūrinės prekybos likimas, kviečiame pasiklausyti į 76-tąjį vakarą su Senąja Klaipėda.
