Gyvulininkystė – viena didžiausių klimato teršėjų, šioje ūkio šakoje kasmet išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų negu transporto sektoriuje. Gyvulininkystė atsakinga už maždaug 16 proc. visų išmetamųjų dujų, be to, fermos teršia aplinką ir gruntinius vandenis. Tam, kad būtų išauginamas maistas gyvūnams arba įrengtos ganyklos, sparčiai kertami miškai. Gyvūnų auginimas reikalauja daugybės resursų: vandens, grūdų ir žemės plotų.
Gausus mėsos vartojimas slepia sveikatos ir gyvūnų teisių problemas, bei nepataisomą žąlą klimatui. Kokį poveikį gyvulininkystė sukelia klimatui? Ar egzistuoja tvaresnė mitybos sistema ir kaip ją pasiekti? Kas laukia pasaulio, jeigu resursus eikvosime tokiu greičiu, kaip dabar?
Atsakymų bandysime ieškoti diskusijoje „Don‘t mess with cows“. Apie gyvulininkystės žąlą klimatui, sprendimo būdus ir liūdną ateities scenarijų pasikalbėti kviečia visuotinės mitybos pokyčių siekiančios organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė, Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius ir VU Chemijos ir geomokslų fakulteto klimatologas prof. Egidijus Rimkus.
