Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojai Ginas Dabašinskas, Vilija Baublytė ir Arūnas Brazauskas bando pirmiausia patys sau atsakyti į klausimą, kodėl svarstymams jie pasirinko viešumai neskirtus užrašus. Ar todėl kad autorius, 1912–1921 m. buvęs Šv. Stanislovo bažnyčios Romoje kapelionu, dienoraštyje reiškė idėjas, dėl kurių, kaip pats rašė, gali būti apšauktas eretiku ir schizmatiku? Lietuvių išlikimą jis siejo su tikyba, aukštai vertino pagonybę kaip tautos gyvatos veiksnį. Lenkų skleistą katalikybę laikė žalinga dėl jos paviršutiniškumo, nutolimo nuo tautos. Pasisakė už lotyniškų apeigų pakeitimą lietuviškomis, paimtomis iš Rytų apeigų katalikų (unitų).
