„Jaunas neaiškios paskirties pareigūnas iš Rusijos ar Lenkijos menkai girdėtos provincijos“ – tokį Igno Jurkūno-Šeiniaus apibūdinimą švedų aukštuomenės korespondencijoje aptiko literatūrologė prof. dr. Sigutė Radzevičienė, tyrinėjusi šio lietuvių rašytojo ir diplomato palikimą Švedijos archyvuose. Stokholmo aukštuomenei smalsumą žadinusį „neatrasto pasaulio“ herojų I. Šeinių „Knyginyčioje“ kiekvienas atskirai bandė atrasti ir savo atradimais pasidalinti Arūnas Brazauskas, Ginas Dabašinskas ir Vilija Baublytė. Skaityti buvo sutarta ne žinomus Šeiniaus kūrinius, „Kuprelį“ ar „Vasaros vaišes“, bet 1934 metais parašytą mažiau girdėtą rašytojo romaną „Siegfried Immerselbe atsijaunina“.
