„1903 m. gegužės 26 d. Povilo Višinskio byloje, o prieš tai - 1902 m. gruodžio 4 d. Antano Macijausko byloje, galutinai patvirtinta, kad draudimas spausdinti lietuviškas knygas lotyniškomis raidėmis buvo neteisėtas pagal pačios Rusijos imperijos įstatymus“, – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje sakė advokatas Liudvikas Ragauskis. „Paskelbus teismo nutartį caro valdžia buvo priversta įforminti spaudos draudimo panaikinimą. Rusijos valdžia parengė nutarimą, kuriuo buvo atšaukti generalgubernatorių kaip karinių pareigūnų draudimai, ir beveik po metų, 1904 m. gegužės 7 d., jį pasirašė caras Nikolajus II. Spaudos draudimą gyventojams buvo įsakyta aiškinti kaip caro malonę. Taip teisiškai buvo užbaigtas net keturis dešimtmečius trukęs procesas“. Pasak L.Ragauskio, Lietuvos visuomenėje nėra pakankamai plačiai žinoma, kad spaudos draudimo lotyniškais rašmenimis panaikinimas buvo laimėtas teisiniu būdu civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Draudimo panaikinimas nebuvo caro Nikolajaus II gera valia, tai buvo didžiulis ir susipratusių lietuvių, ir nelietuvių kilmės žmonių ryžtas nepasiduoti carinės Rusijos priespaudai. Todėl būtent gegužės 26-oji, o ne gegužės 7-oji, ta diena, kai Rusijos imperatorius pasirašė malonės raštą, yra tikroji lietuviškos spaudos atgavimo diena.
