1953 metų kovo 20 dieną susirinkusi Vilniaus valstybinio universiteto daržininkų sekcija nutarė steigti sodininkų draugiją ir kreiptis į Vilniaus miesto Vykdomąjį komitetą dėl žemės „Jeruzolimkoje“ skyrimo.
Taip prasidėjo Vilniaus kolektyvinių sodų kūrimasis, virtęs į kelių dešimtmečių trukmės epopėją. Per tą laiką miestą apsupo kolektyvinių sodų masyvai, kuriuose dienas leido tiek eiliniai darbininkai, tiek elito ir nomenklatūros atstovai. Kaip jiems sekėsi tapti sodininkais? Kas skatino tūlą sovietinį pilietį ne tik savo noru vargti keliant nederlingų žemių našumą, bet ir balansuoti legalumo paribiais, statant sode 25 kvadratinių metrų dydžio vilas…
Dr. Matas Šiupšinskas – „Kolektyvinis: Vilniaus sodai ir sodininkai“.
Eksponatas: sodų bendrijos „Informatikas“ žemėlapis. Eksponatą pristato Virginija Semėnaitė (LNM).
