Kada lietuviai gavo galimybę už valstybines Rusijos stipendijas mokytis aukštosiose mokyklose (taip pat ir Varšuvoje), paaiškėjo, kad, juos neretai laikydavo „chamais“ vien dėl jų valstietiškos kilmės. Daugeliui tai sukėlė praregėjimą: mes nesame lenkai, mes esame kitokie — lietuviai. Kitoniškumo pagrindas — kalbos ir nacionalinio charakterio skirtumai. Takoskyra gilino ir lietuvių nuojauta, kad būsimoje lietuvių ir lenkų valstybėje, jeigu ji kada nors atsikurs, Lietuvai nenumatytas svarbus vaidmuo. Pirmojo pasaulinio karo pasekmė — Rusija nustoja būti politiniu veiksniu Lietuvos teritorijoje. Vokiečiai gana greitai suvokė, kad Lietuvoje būtų galima sukurti valstybinį darinį, kuris turėtų istoriškas šaknis ir kartu būtų susijęs su Vokietija. Tuo pat metu okupuotose teritorijose atsiranda ir kitos provokiškos valstybės. Viena jų — Lenkijos Karalystė.
