Stambesnis žemvaldys didžiąją metų dalį rezidavo dvare, į miestą atkakdavo šaltuoju metų laiku. Traukė ne į apskrities miestą, o į gubernijos centrą, tapdavusį rinktinės publikos bendravimo, pramogų ir kultūrinių praktikų vieta. Vilniaus patrauklumas dvarininkams nebuvo visa apimantis. Dvarininkai jį suvokė kaip bendros atminties, sakralumo buveinę, vertino švietimo, tarnybos galimybes, kurias suteikė miestas. Bet genius loci ieškojo kaime.
Prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė – „Kuo Vilnius buvo patrauklus XIX amžiaus dvarininkui?“.
Eksponatas: Mykolo Juozapo Romerio (1776–1853) portretas. Eksponatą pristato dr. Žygintas Būčys (Lietuvos nacionalinis muziejus).
