Lietuvos bankų asociacija birželį paskelbė žaliuoju mėnesiu: ekspertus bei visuomenę kviečia diskutuoti apie atsakingą, tvarų, arba žalią, požiūrį į verslą, aplinką bei finansus.
Šioms temoms skirtas ir kartu su 15min kuriamų laidų ciklas.
Pirmojoje jų – jaunosios verslininkės iš Panevėžio: šeštokės Goda Dunajevaitė ir Sofija Šaltinytė ir jų vadovaujama jaunoji bendrovė „Burbuliukai“, beje, jau laimėjusi geriausiųjų vardą regioninėje eXpo – jaunųjų bendrovių mugėje.
Aplinkai draugišką sprendimą – vandenyje suyrančią muilo kapsulę – sukūrę moksleivės sako, kad įsigijus jų gaminį nebeteks pirkti vienkartinių skysto muilo indelių ir muilo pakelių.
„Šis įkvepiantis pavyzdys tik patvirtina, kad žalieji finansai padeda vystyti tvarią veiklą“, – tikina ne vienerius metus rūšiavimo klausimu pirmaujančioje šalyje, Belgijoje, praleidusi ir ją iš arčiau pažinusi Lietuvos bankų asociacijos prezidentė, dr. Eivilė Čipkutė.
Lietuva, pašnekovės vertinimu, jau taip pat netoli ES rūšiavimo vidurkio: vis daugiau parduotuvių pereina prie popierinių krepšelių, vis dažniau sutinkame ne plastikinius, o medinius stalo įrankius, taigi, bendrosios tendencijos džiuginančios, bet pasitempti dar yra kur.
Andželika Rusteikienė, „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė, įsitikinusi, kad Lietuvą į žalesnę rytdieną palydi būtent jaunoji karta: „Įgyvendinant verslumo ugdymo programą vaikai dar mokyklose sukuria pirmąsias savo įmones.
Kone penkiasdešimt procentų moksleivių tvarumą: bendradarbiavimą su gamtosaugininkais, ekologiškas pakuotes ir pan. – integruoja į savo verslią veiklą, jiems ne vis vien, kad eikvojami gamtos resursai.
Taigi, jie kelia daugiau klausimų ir randa kur kas originalesnių sprendimų nei jų verslo pirmtakai.”
