3-iojoje laidų ciklo „Lietuva pasaulio atmintyje“ dalyje pokalbis su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove dr. Lara Lempertiene apie Elijo ben Saliamono Zalmano (1720–1797), vadinamo Vilniaus Gaonu, rašytinį palikimą, saugomą Nacionalinėje bibliotekoje. Laida sukurta įgyvendinant Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 2020 m. vykdomą projektą „UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro dokumentų (įrašytų 2019 m.) aktualizavimas ir sklaida“. 2020 metus paskelbus Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, taip pat UNESCO pasaulio paveldo metais Lietuvoje, garsaus Talmudo komentatoriaus, žydų erudito vardas Lietuvos viešojoje erdvėje tapo kaip niekada populiarus. L. Lempertienė atkreipia dėmesį, kad šie proginiai metai yra tik vieni metai šimtmečius trunkančioje Elijo epochoje. Nuo tada, kai 1799 m. Lvove buvo publikuotas pirmasis leidinys Elijo iš Vilniaus vardu, kiekviename klasikiniame religiniame žydų tekste esama Vilniaus Gaono indėlio. Ir šiomis dienomis, praėjus šimtmečiams, Vilniaus Gaono ir jo mokinių palikimą pasaulyje studijuoja specialūs tam įkurti institutai. Nacionalinės bibliotekos kolekcijoje nėra originalių paties Gaono ranka rašytų tekstų – jis pats nėra palikęs jokio nuosekliai išplėtoto, spausdinti parengto teksto. Žydų istorijos tyrinėtoja aiškina, kodėl, nepaisant fakto, kad Vilniaus Gaonas nėra parengęs jokio savo teksto, neabejojama jo atradimų ir įžvalgų autentiškumu. Laidoje kalbama ir apie įtampą tarp Vilniaus Gaono reprezentuojamo litvakiškojo ortodoksinio judaizmo kanono ir religinio chasidinio žydų judėjimo. L. Lempertienė pasakoja apie Gaono vaidmenį slopinant šį judėjimą XVIII a. Lietuvoje. Kalbama ir apie Gaono (Išminčiaus) vardo suteikimo galimybes šių laikų eruditams. L. Lempertienė svarsto apie XXI a. modernaus žmogaus savirefleksiją, jau neleidžiančią prisiimti tokio titulo, net jei atliekamų darbų reikšmė ir mastas tokias galimybes atvertų.
