Kasmet Europos Sąjungoje susidaro apie 2,5 mlrd. tonų atliekų. ES šiuo metu atnaujina teisės aktus dėl atliekų tvarkymo. 2020 m. kovą Europos Komisija pristatė naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą, į kurį įtraukiami pasiūlymai dėl tvaresnio produktų dizaino, atliekų kiekio mažinimo ir piliečių įgalinimo (pvz., „teisė į remontą“). Ypatingas dėmesys skiriamas daug išteklių reikalaujantiems sektoriams, susijusiems su elektronika, plastiku, tekstile ir statyba. Skirtingai nuo „imk – gamink – išmesk“ modelio žiedinė ekonomika siekia kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais, kurie, pavyzdžiui, kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi juo paslaugą.
Kaip šie, neišvengiami pokyčiai pakeis Lietuvos pramonę? Kaip keičiasi vartotojų įpročiai ir kokiame ekonomikos modelyje gyvensime rytoj? Apie tai – LAVA diskusija.
Pašnekovai:
dr. Visvaldas Varžinskas – KTU Aplinkos inžinerijos instituto docentas, LAVA Ekspertų tarybos narys, diskusijos moderatorius;
Vaidas Gricius – LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Pramonė 4.0 politikos skyriaus patarėjas;
Lina Kalėdė – UAB „Ekokonsultacijos“ vadovaujanti partnerė, Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos kelrodžio kūrimo proceso fasilitatorė;
Viktorija Nausėdė – ekovizionierė, socialinio verslo iniciatyvos „Textale“ įkūrėja;
Indrė Bimbirytė-Yun – Tvarumo projektų vadovė, „Telia Lietuva“;
Audronė Alijošiutė-Paulauskienė – Baltijos aplinkos forumo tvarumo konsultantė.
