Melanoma gydymas ir profilaktika
Melanoma - tai agresyviausia odos vėžio forma. Ši baisi liga yra sparčiausiai plintantis ir didžiausią mirtingumą iš visų odos vėžių sukeliantis navikas. Nepaisant to, daugelis žmonių net nežino, kas yra toji melanoma. Šis navikas atsiranda iš ląstelių, kurios gamina odos pigmentą melaniną, nuo kurio priklauso mūsų odos spalva bei tipas. Kiekvienais metais melanomos sergamumas didėja net 7-8 procentais, ir anot medikų, pacientų amžus kasmet jaunėja. Kodėl taip yra?
Melanomos atsiradimui, kaip ir kitoms odos vėžio rūšims yra svarbus UV arba saulės spindulių poveikis. Manoma, jog apie 50 procentų melanomų išsivysto iš jau esančių gerybinių odos navikų - apgamų, o kitos iš naujai atsiradusių apgamų. Dauguma žmonių tradiciškai turi nuo 10 iki 40 apgamų ant savo kūno.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė sako, kad didžiausia šių susirgimų priežastis yra ta, kad žmonės nepakankamai rūpinasi savo sveikatos bei odos priežiūra. Pasak profesorės, melanomos atvejų nuolat daugėja, kai žmonės grįžta iš atostogų šiltuose kraštuose, kur be apsauginių priemonių lepinasi saulės spinduliais. Tuomet, atsiranda odos nudegimai, kurie ir yra didžiausi rizikos faktoriai susirgti melanoma.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja onkologė chemoterapeutė Skaistė Tulytė priminė, kad melanomos gydymas yra labai sunkus. Naudodami vadinamuosius BRAF inhibitorius gydytojai neilgai džiaugėsi gerais rezultatais, mat vėžinės ląstelės ilgainiui įgijo imunitetą vaistams. Gera žinia ta, kad dabar jau galima ligą gydyti BRAF ir MEK inhibitorių kombinacija, kas leidžia toliau kovoti su melanoma, o ligos vystymąsi jau atitolina dvejiems metams.
M. Bylaitė-Bučinskienė pabrėžė, kad nepaisant melanomos mirtingumo rodiklių, net 97 procentus pacientų galima pilnai išgydyti. Kad taip nutiktų, ligą reikia pastebėti ku anksčiau. Pasak M. Bylaitės-Bučinskienės, melanoma tuo ir yra dėkinga, kad ją nesunku pastebėti. reikia nuolat stebėti savo apgamus, ar jie nekeičia formos, ar nešlapiuoja ir netamsėja. Pastebėjus bet kokį pakitimą, reikia nedelsiant kreiptis į dermatologą.
Tiek prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė, tiek gyd. Skaistė Tulytė paragino visus atsakingai žiūrėti į savo sveikatą. Atšilus orams, daugelis skuba mėgautis pirmaisiais šiltais saulės spinduliais ir tai daro be jokių privalomų apsaugų.
"Būtini yra akiniai nuo saulės, skrybėlės, kepuraitės, taip pat visada reikia su savimi turėti ir apsauginių kremų. Beje, kremo neužtenka užsitepti ant odos tik ryte, išeinant iš namų, procedūrą reikia kartoti kas 2-3 valandas, kad oda būtų tikrai apsaugota" - sakė M. Bylaitė-Bučinskienė.
