Luko Avėno laikmačiai „memento vitae“ – „atmink, kad gyveni“. Mes gyvename vis virtualiau. Vis mažiau prisiliečiame prie gyvos, nuogos tikrovės. Vis daugiau protinės veiklos, vis mažiau jutimų. Vis daugiau minčių, vis mažiau galimybių. Vis daugiau baimės, nerimo, skubėjimo – vis mažiau gyvenimo. Pristatomi objektai skirti matuoti, stebėti laiką. Laikmačiai prisukami smulkiais gracingais judesiais, jiems sukurta speciali dizaino choreografija. Medžiagos ilgaamžės, sensta ir keičiasi nuo naudotojo rankų prisilietimų. Visi mechanizmai mechaniniai, todėl gali veikti amžinai. O jeigu kas nors sudyla, nesunkiai pataisoma. Panašiai ir kartu skirtingai negu senovės vienuoliai bei išminčiai, savo susikaupimo meditacijose praktikavę „memento mori“, šie laikmačiai kviečia „memento vitae“ – daryti pertraukas, grąžinančias į dabarties momentą, į fizinę apčiuopiamą tikrovę, prisiminti save ir gyvenimą.
