Vien dėstytojauti Urtei Linai Orlovai pasirodė maža – dabar ją lydi projektas, kuris gimė iš disertacijos metu atliktų tyrimų. „Nusprendžiau važinėti po senelių namus. Kai aplankai vienus, antrus, trečius, pradedi matyti visumą. Ir tada supranti: kuo gali, net ir mažais darbais, turi prisidėti prie tų žmonių geresnio gyvenimo“, – šiltai kalba Lina. Taip viskas ir prasidėjo… mPrasidėjo kas, klausite? Feisbuko erdvėje atsirado „Senučiukai“ – anaiptol ne vien virtualūs žmonės, atvirkščiai – reali pagalba. Atvėrusi naujas savo gyvenimo duris Lina suprato, kad seneliams reikia paprastų, kone elementarių, dalykų: šiltų kojinių, šlepečių, akių lašiukų, tepalų nuo pragulų, sauskelnių.
