Kazys Vaišvila Lietuvos savanoriu tapo 1919-aisiais, dalyvavo kovose su bermontininkais. Grįžęs po karo namo tapo mokytoju. Visgi ir 1940 m., ir 1948 m. jam pavyko išsigelbėti nuo kalinimo ir tremties. Nepaisydamas nuolatinio persekiojimo, K.Vaišvila visą sovietmetį tikėjosi, kad vieną dieną Lietuva bus laisva – 1988-aisiais jis sulaukė trispalvės iškėlimo Gedimino pilies bokšte.
