Kauniečiui Laurynui Ramanauskui teko dvejus metus vaikščioti pas gydytojus, kol jam buvo nustatytas įgimtas imunodeficitas. Nors buvo apkaltintas ieškąs ligų, kurių nėra, vyras teigia, kad tuomet galėjęs „gyventi tik iki pietų“. Tik jis sužinojo, kad jam pasisekė, – liga buvo nustatyta ir pradėtas gydyti labai greitai. Europos šalių žmonėms ligos tenka ieškoti vidutiniškai dešimt metų. Sutrikus imuninės sistemos veiklai, tenka ilgus metus kankintis dėl nesibaigiančių infekcijų, o kartais net susirgti onkologine liga. Bet imuninę sistemą galima pagerinti arba kompensuoti tai, ko organizmui trūksta, ir imunitetas pradės veikti taip, kaip turėtų. Specialistai teigia, kad nustatyti, ar nėra imunodeficito, svarbu ne suaugusiam žmogui, kai nesibaigiančios infekcijos jau būna sukėlusios daug kartais nebepagydomų padarinių, o kiekvienam naujagimiui. Ar esame pajėgūs tai padaryti? Apie tai spaudos konferencijoje „Pirminiai imunodeficitai – nuosprendis ar galimybė?“ kalbės: • Prof. Dr. Laura Malinauskienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja alergologė-klinikinė imunologė profesorė. Pirminis imunodeficitas yra įgimtas, bet pagyti galima. • Doc. Dr. Edita Gasiūnienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pirminio imunodeficito centro vadovė, gydytoja alergologė-klinikinė imunologė. Įtarti imunodeficitą sau ar savo vaikui galima – reikia žinoti jo požymius. • Laurynas Ramanauskas, Lietuvos pirminių imunodeficitų draugijos „Imunas“ valdybos narys, jam pirminis imunodeficitas buvo nustatytas dvidešimties metų. Ligoninėje teko pagulėti net 100 dienų.
