Lotynų k. žodis „propaganda“ reiškia sklaidą, plėtrą, augimą. Propaganda — didelių žmonių grupių įtikinėjimas, siekiant apibrėžtų tikslų. 1622 m. Katalikų bažnyčia įkūrė tikėjimo propagandos kongregaciją. Propaganda nėra skirta kritinei analizei, ji skirta jausmams. Todėl ir žodis propagandoje vartojamas panašiai kaip poezijoje. Nereikia propagandos, kad įtvirtintume savo gyvenimo būdą, tačiau siekiant pagrįsti egzistuojančios politinės santvarkos teisėtumą, neretai vykdoma propaganda. Propagandos priemonėmis skleidžiami ir destruktyvūs dalykai — pvz., patraukliai vaizduojama vadinamoji Islamo valstybė, patraukusi nemažai europiečių. Priešnuodžiai propagandai galėtų būti alternatyvūs pasakojimai: pvz., galimi keli pasakojimai apie 1941 m. birželio sukilimą Lietuvoje.
