Staklės (Machines)
Tai intymus ir atidus gyvenimo ir darbo ritmo milžiniškame tekstilės fabrike Vakarų Indijoje portretas. Nuo septintojo dešimtmečio Sačino regionas Vakarų Indijoje tapo vienu svarbiausių industrijos centrų, kuriame tūkstančiai darbininkų, negalėdami ištrūkti, kas dieną dirba nežmoniškomis sąlygomis. Kino kamera žiūrovą panardina į kelionę po vietas, kuriose klesti dehumanizuotas fizinis darbas ir nesibaigiantys sunkumai, priverčiantys mąstyti apie darbo sąlygas, primenančias apie vis didėjančią atskirtį tarp pirmojo pasaulio šalių ir besivystančių valstybių. Šiame vaizdais stulbinančiame filme, jautriai atrinkdamas pokalbius su pačiais darbininkais, režisierius kuria pasakojimą apie neteisybę ir priespaudą, žmones ir mašinas.
„Filme vaizduojamas labai objektyvus XXI a. spektaklis, užčiuopiantis globalius žmonijos ritmus. Filme tobulai derinama vizuali kalba su tekstine medžiaga, jo kūrėjams svarbu neapsiriboti vienos interesų grupės perspektyva, todėl aštri globalizacijos kritika čia dera su darbininkų išmintimi.“ (A. Račaitytė)
