Jau birželio 9 d. dalyvausime Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Tai reiškia, kad penkerius metus trukusi europarlamentarų kadencija, prasidėjusi 2019 m., baigiasi. Daugelis ekspertų sako, o ir patys europarlamentarai pripažįsta – tai buvo bene sudėtingiausia kadencija Europos Sąjungos (ES) istorijoje. Pandemija, ekonominiai šokai, karas Ukrainoje ir vis didėjančios dilemos dėl ES konkurencingumo – tai tik keli aspektai iš daugelio, kurie parodo, koks nelengvas kelias pasitaikė ES politikams pastaraisiais metais.
Per penkerius metus europarlamentarai plenarinėse sesijose praleido daugiau nei 250 dienų, balsavo daugiau nei 25 tūkst. kartų, priėmė apie 20 tūkst. pakeitimų ir daugiau nei 650 teisės aktų. Žinoma, didžiausias darbas vyksta iki balsavimo. Tačiau bendram įsivaizdavimui, ypač tiems, kas neturėjo progos geriau susipažinti su EP veikla, šie skaičiai gali padėti geriau suprasti europarlamentaro darbo apimtis.
Ta proga, kad EP kadencija eina į pabaigą, galima padaryti tam tikrus apibendrinimus ir pažiūrėti, kaip gi EP ir jo 705-iems deputatams sekėsi šioje kadencijoje. Ką pavyko padaryti? Kas liko tik svajonė? O kur buvo ir paslysta?
Visą tai aptarti tinklalaidėje padeda žurnalistas, portalo ir žurnalo IQ biuro Briuselyje vadovas Evaldas Labanauskas ir politologė, Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektorė Rima Urbonaitė.
Tinklalaidė „Tavo balsas – Europa“ rengiama įgyvendinant Europos Parlamento remiamą projektą „Tavo balsas stiprina Europą“.
Laidą veda komunikacijos specialistas ir apžvalgininkas Gintaras Gimžauskas.
