Idėja, kad įkvėptas ar kitais būdais įsisavintas užterštas oras gali sukelti ligas, ne vieną amžių buvo įleidusi tvirtas šaknis žmonių mąstysenoje. XVIII amžiaus mokslininkų atradimai keitė požiūrį į aplinką ir šiame kontekste radosi ypatingas jautrumas nuo miesto kasdienybės neatsiejamiems kvapams, o žmogaus nosis tapo vienu iš svarbiausių diagnostinių instrumentų. Visų šių nuostatų poveikis buvo pastebimas ir XVIII a. antrosios pusės Vilniuje. Paskaitoje bus siekiama atskleisti, kaip įsitikinimas, kad užkrėstas oras yra žalingas žmonių sveikatai, veikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės gyvenimą.Paskaitą veda dr. Martynas Jakulis.
