Observatorijos Čiurlionio gatvėje Vilniuje viziją pasiūlė lenkų astronomas Władysławas Dziewulskis 1920 m. ir buvo tikimasi, kad šis sumanymas bus greitai įgyvendintas. Tačiau komplekso statyba gerokai užtruko, ir jau 1939 m. buvo planuojama kurti naują observatorijos užmiesčio filialą, kadangi sąlygos Čiurlionio gatvėje nebuvo palankios tikslumo reikalaujantiems astrofizikos mokslo tyrimams. Taigi kyla klausimas, kiek observatorijos komplekso kūrimas Čiurlionio gatvėje buvo strateginis žingsnis, o kiek skubotas ir nepamatuotas eksperimentas? Atsakymų į šį klausimą bus ieškoma pasitelkiant bendrą Europos observatorijų statymo, Vilniaus miesto bei Stepono Batoro universiteto aktualijų kontekstą. Taip pat ne mažiau svarbi pagrindinių observatorijos darbuotojų tarpukariu W. Dziewulskio ir Wilhelminos Iwanowskos veiksmų ir interesų seka.
Dr. Vaiva Kubeckienė „Vilniaus universiteto observatorijos Čiurlionio gatvėje kūrimas – strateginis žingsnis ar nepamatuotas eksperimentas?“
Eksponatas: XVII a. kelioninis saulės laikrodis. Rastas Vilniaus universiteto M. Daukšos kiemelyje 1978 m. archeologinių tyrimų metu. Pristato Rasa Semėnaitė (LNM).
