Valgymo sutrikimų centre savanore dirbanti Aistė Jasaitytė sako, jog būtina garsiai kalbėti apie pernelyg sureikšminamą kūno grožį. „Daugelis moterų, norinčių atitikti grožio standartą, siekdamos tobulumo žaloja save ir savo sveikatą."
Keletas faktų
Gimė 1980 m. lapkričio 29 d. Vilniuje.
Mokslai: Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo psichologijos bakalauro ir andragogikos magistro laipsnius.
Veikla: 13 metų buvo tarptautinis modelis, 2 metus dirbo JAV restorano administratore. Dabar yra Valgymo sutrikimų centre savanorė, įkūrusi privatų teigiamos kūno sampratos kūrimo konsultacijų kabinetą „Pamilk save". Taip pat įkūrė šuniukų drabužių „Pupio mados" internetinę svetainę.
Dalyvavo TV projekte „Lietuvos šokių dešimtukas".
Šeiminė padėtis: netekėjusi.
Manote, moterys pernelyg sureikšmina išorinį grožį?..
Būtent. Natūraliai nūdienos grožio etaloną atitinkančių moterų gimsta vos 2 procentai. Visos kitos, norinčios atitikti grožio industrijos sukurtą 90x60x90 standartą, siekia tobulumo tikrąja šio žodžio prasme žalodamos save. Besaikės dietos, įvairūs eksperimentai vartojant liekninamuosius preparatus, graužiantis dėl kiekvieno priaugto kilogramo baigiasi valgymo sutrikimais, įvairiomis psichologinėmis problemomis.
Turbūt daugėja sergančiųjų bulimija?
Padėtis katastrofiška. Vis daugiau paauglių ir jaunų merginų kenčia dėl nervinės anoreksijos ir bulimijos. Jos bijo moteriškėjančių kūno formų, stengiasi priešintis tam, kas duota gamtos ir yra natūralu. Merginos jaučia visuomenės spaudimą, nes apie liekno kūno kultą rašoma kone visuose moterų žurnaluose, kalbama televizijos laidose. Kaip nekils kompleksų, kai visur, net draugų rate tai akcentuojama. Smagu, kad tokios žinomos moterys kaip Edita Mildažytė, Larisa Kalpokaitė, Jovita Valeikaitė ir kitos sutiko pasidalyti mintimis, jog sėkmę lemia ne vien tobulos kūno formos.
Paminėta Tarptautinė diena be dietų - tarsi SOS signalas?
Taip. Prieš tai buvome surengę akciją „Už natūralumą ir vidinį moters grožį". Dirbdama savanore Valgymo sutrikimų centre, pamačiau, kiek daug psichologinių problemų turi merginos ir moterys vien todėl, jog yra nepatenkintos savo kūnu. Kuo baigiasi pervertintos pastangos turėti idealų kūną. Mūsų akcijos tikslas buvo atkreipti dėmesį, kad ne vien tai lemia sėkmę ir laimę. Norėjosi paraginti moteris mylėti save tokias, kokios yra.
Žmonės sumaišė vertybes?..
Daug metų esu praleidusi grožio industrijos versle, todėl pamačiau, jog vertybės išties labai iškreiptos. O juk kiekvieno genuose užprogramuotas ne tik ūgis, plaukų spalva, bet ir konstitucinis tipas. Žinoma, nekalbame apie kraštutinumus, didelį antsvorį turinčius žmones, nes visiems aišku, jog tai kenkia sveikatai. Tačiau kai ima lieknintis ir badu marintis normalaus svorio merginos, tai jau rodo iškreiptą mūsų visuomenės požiūrį.
Dirbdama modeliu, daug keliavau. Nė vienoje kitoje šalyje kaip mūsų nesutikau tiek daug vyrų, netolerantiškų apkūnesnėms moterims. Prisižiūrėję žurnalų viršeliuose ilgakojų blondinių, jie ir sau į drauges ieško „barbių".
Daugelis merginų pasakytų, kad jums bepigu taip kalbėti, kai pati esate tobulos figūros...
Dažnai išgirstu tai tarsi priekaištą. Bet galiu pasakyti, jog kai dirbau modeliu, gėdydavausi garsiai įvardyti savo profesiją. Nes visuomenėje gajus požiūris: jei graži, vadinasi, kvaila. O man norėjosi, kad įvertintų ne tik gražų kūną. Bet niekam to nereikėjo. Be to, vien gražus kūnas man nesuteikė visiško pasitenkinimo savimi. Priešingai, jaučiausi kaip prekė. Tikrą pilnatvę pajutau tik pradėjusi savo veiklą, galėdama realizuoti save dirbdama prasmingą darbą. Tikrasis grožis slypi darbuose. Vis galvodavau: „Su metais juk kūnas neina gražyn. O kas toliau?" Todėl grįžau į Lietuvą, baigiau studijas.
Modelio darbo užkulisiai ne rožėmis kloti...
Be abejo, modelio darbas man suteikė galimybę pakeliauti, įgyti neįkainojamos patirties, išmokti užsienio kalbų, tačiau ne viskas taip gražu ir paprasta, kaip atrodo iš šalies. Kaip ir kiti modeliai, gyvenau amžinoje įtampoje, naktimis jaudindamasi dėl kiekvieno priaugto gramo. Žinau, ką reiškia, kai tave kas rytą modelių agentūroje išmatuoja ir sako: „Trimis centimetrais per dideli klubai. Turi sulieknėti." Bet nepaaiškina, kaip tą padaryti. O iš kur žinoti jaunoms mergaičiukėms, suvažiavusioms iš viso pasaulio. Kitos neatlaikydavo įtampos. Aš kažkaip susitvarkiau, nors buvo nelengva. Juolab kad vis kitoje šalyje turi adaptuotis, o šalia nėra artimo žmogaus, su kuriuo galėtum pasitarti.
Be to, supratau, kad svetur visada liksi tarsi svetimkūnis, nes esi svetimšalė. Norėdama rasti geresnį darbą, turi būti geresnė už prancūzę ar italę. Dabar jaučiuosi laiminga, atradusi savo nišą.
