„Vaikučiui kambario dar neįrengėme, kraitelio nesupirkome, nežinau, net kur gimdysiu“, – neįtikėtinai ramiai, be menkiausio jaudulio sako Aistė Pilvelytė. Netrukus ji turėtų susilaukti pirmagimio.
Atrodote tokia rami, atsipalaidavusi, tarsi gyvenime nebūtų jokių pokyčių…
Iš tiesų jaučiuosi gerai. Tik pirmieji nėštumo mėnesiai buvo sunkūs: smarkiai pykino, buvo silpna. Dabar sveikata gera. Kuo toliau, tuo labiau imu laukti tos ypatingos akimirkos, kai gims vaikelis.
O besilaukiančioms moterims būdingų įgeidžių neturite?
Man pačiai keista, bet tapusi nėščia nepakeičiau savo valgiaraščio, neatsirado kažkokių ypatingų poreikių. Na, gal tik ilgiau miegu. O kaip mėgau šokoladą, taip ir tebemėgstu. Kas dieną po plytelę be vargo galiu suvalgyti (juokiasi). Jei ne šokoladas, gal ir mažiau svorio būčiau priaugusi.
Tačiau pernelyg netinginiaujate. Tiesa, kad vis dar sportuojate?
Namuose turiu bėgimo takelį. Kai pasijuntu pernelyg apsunkusi ir aptingusi, tuojau einu sportuoti. Per savaitę tokiu būdu nueinu daugiau nei dešimt kilometrų. Dar ir su šunimi po miškus einu pasivaikščioti. O kai paskausta nugarą, atlieku pratimus su guminiu kamuoliu – atsigulu ant jo, ir nugaros raumenys akimirksniu atsipalaiduoja.
Ir paskutiniais nėštumo mėnesiais jus galima pamatyti scenoje. Gimus vaikučiui, taip pat planuojate tęsti veiklą?
Iš tiesų dar vakar teko dainuoti. Koncertuoti kviečia ir liepos antroje pusėje. Nežinau, kaip bus dėl to koncerto. Tai jau būtų šiek tiek ekstremalu (juokiasi). O kaip bus ateityje, sunku pasakyti. Tikiuosi, ilgam „neiškrisiu“ iš gyvenimo. Visgi pirmaisiais mėnesiais po gimdymo auklės samdyti nenorėčiau. Viliuosi, nemažai padės vyras (šypsosi).
Gal su Vladu esate jau pasidaliję pareigomis, tiksliai žinote, ką kuris darys gimus kūdikiui?
Nieko nesame nusprendę. Tačiau tikiu, jog darbais pasidalyti mums seksis kuo puikiausiai.
Viename interviu sakėte, kad nesate labai šeimyniška. Gimus vaikeliui, prie puodų nori nenori teks suktis…
Kai gyveni be vaiko, iš tiesų esi laisvas: kada nori tvarkaisi, kada nori gamini valgyti. Visgi laikui bėgant darausi vis ramesnė, šeimyniškesnė. O ir Vladas puikiai gamina. Tikrai bus kam košeles vaikui išvirti (juokiasi).
Vyras ramesnis, jūs karštesnio būdo – puikiai papildote vienas kitą. Kivirčai jūsų šeimoje turbūt reti?
Esame skirtingi, tačiau ir mes pasipykstame. Barnių pasitaiko kiekvienoje šeimoje. Vienoje situacijoje vienas būname ramesnis, kitoje – kitas.
Jei mažylis gims medikų nustatytu laiku, liepos pabaigoje, jo horoskopo ženklas bus kaip ir jūsų – Liūtas. Pagalvojote apie tai, lengva ar sunku būtų auginti į save panašų žmogų?
Tiesą pasakius, apie tai net nesusimąsčiau. Bet Liūtai turi daug gerų savybių, labai plačią širdį, todėl bendrą kalbą tikrai rasime (juokiasi). Norėčiau būti pati geriausia mama.
Turite viziją, kaip auklėsite savo atžalą?
Kadangi pati buvau auklėjama labai griežtai: negalėjau bet kada grįžti namo, bet kada ir bet kur išeiti, savo vaikui leisiu daugiau. Tačiau tai nereiškia, kad jam bus galima viskas. Kai matau gatvėje vaikus, kurie tranko tėvams per galvas, darosi šiurpu. Manau, vaiko elgesys labai priklauso nuo to, kaip tėvai su juo elgiasi, kaip auklėja.
Galite pasakyti, kad dėl savęs jau pagyvenote, o dabar visą laiką ir dėmesį esate pasiryžusi atiduoti vaikui?
Iš tiesų nuo vienuolikos metų gyvenau įdomiai: muzika, pasirodymai, scena… Ištekėjusi taip pat nesėdėjau auksiniame narvelyje – dainavau, dalyvavau daugybėje muzikinių projektų, renginių. Tikrai nesu nusiteikusi atsisakyti savo mėgstamos veiklos. Svajoju apie trečią albumą, dalyvavimą koncertuose. Tikiuosi, pavyks suderinti viską.
Dar prieš pusmetį sakėte, kad šiek tiek pavargote, norite ramybės. Tačiau panašu, jog vienoje vietoje nusėdėti jums sunkoka…
Kai taip sakiau, tikriausiai iš tiesų norėjau ramybės, buvau pavargusi. Neneigsiu, dabar gyvenu ramiau: neinu į vakarėlius, daugiau laiko praleidžiu su artimiausiais žmonėmis.
Per paskutinius kelis mėnesius turbūt perskaitėte ne vieną knygą apie vaiko auginimą...
Atspėjote – tikrai perskaičiau keletą panašaus turinio knygų. Bet negalėčiau pasakyti, kad esu visa galva panirusi tarp knygų ir visą laiką ruošiuosi vaikelio atėjimui. Kita vertus, tik dabar supratau, kad išnešioti vaiką – nemenkas darbas (šypsosi).
Taigi dabar taip drąsiai jau nebesakote, kad norėtumėte auginti keturis ar penkis vaikus?
Net nežinau... Nors jei sveikatos bus, finansinės galimybės leis, vyras bus paslaugus ir geras, kodėl gi ne? Jei pora turi visas galimybes, reikia tik gimdyti ir gimdyti.
O draugės dar nespėjo prigąsdinti dėl bemiegių naktų prie kūdikio lovelės?
Iš tiesų dabar visos nori pasidalyti patirtimi, kaip kuri gimdė, kaip kurios vaikas naktimis miegojo. Tačiau viena protinga moteris mane nuramino sakydama, kad visų pasakojimų nedėčiau į galvą, nes visos istorijos skirtingos ir dviejų vienodų atvejų nebūna. Tikiuosi, mano vaikas naktimis miegos ramiai (šypsosi).
Esate sakiusi, kad meilė verčia tobulėti, kurti stebuklus, eiti į priekį. Naujos gyvybės užsimezgimas veikia panašiai?
Tikrai esu girdėjusi, jog kai kurios moterys per nėštumą labai pasikeičia, kinta jų norai, vertybės. Tačiau aš kol kas negalėčiau pasakyti, kad labai pasikeičiau. Gal kitaip bus gimus vaikeliui? Žinoma, kai pradedi jausti pirmuosius kūdikio judesius, apima neapsakomas jausmas.
Žinau, kad kuriate eiles. Pastaruoju metu irgi rašote?
Nei daugiau, nei mažiau nei anksčiau. Mano sukurti tekstai – mano gyvenimas. Net nežinau, ar norėsiu kada nors juos viešinti. Gal nebent ne savo pavarde publikuosiu. Mano eilių dar niekas neskaitė. Jas paskaičius galima labai daug apie mane sužinoti (šypsosi). Nors pati sau prižadėjau, kad naujame albume bus kelios dainos su mano kurtais žodžiais.
Kuriate eiles, svajojote būti psichologe. Ko dar apie jus nežinome?
Iš tiesų norėjau būti psichologe. Jei ne tas matematikos egzaminas, būčiau stojusi studijuoti psichologijos.
Kažkada būrėja Vaiva išpranašavo, kad suksite į politiką...
Oi ne, mano svajonė nei su muzika, nei su politika tikrai nesusijusi (šypsosi). Tai visiškai nauja veikla, bet apie tai dar per anksti kalbėti. O dėl politikos, tai neįsivaizduoju, kaip galėčiau eiti šiuo keliu, nes šia sritimi visiškai nesidomiu. Nors visada mėgstu sakyti: „Niekada nesakyk „niekada“ (juokiasi).
Sunkmetis verčia ieškoti naujų kelių?
Jei atvirai, sunkmetis mus, dainininkus, taip pat smarkiai palietė. Tikrai nebeuždirbame tiek, kiek anksčiau. Kad ir kaip kiti scenos artistai girtųsi puikiais atlyginimais, pastaruoju metu koncertų, pasirodymų daug mažiau, honorarai gerokai „apkarpyti“. Bet nepražūsime, ką nors vis tiek sugalvosime. Galų gale valgysime mažiau (juokiasi).
Pirkdama produktus, kruopščiai renkatės?
Visiems visada garsiai sakau: „Žiūrėkite, ką valgote.“ Juk daugelis produktų prekybos centruose modifikuoti, užteršti konservantais. Net baisu pagalvoti, kaip veikia jie mūsų organizmus. Nenuostabu, kad pastaruoju metu gimsta tiek daug nesveikų vaikų, o daugelis moterų negali pastoti.
Jūsų gyvenimo permainos pačiu laiku?
Tikrai dabar pats geriausias laikas gimdyti vaikus. Nors specialiai šiam žingsniui nesiruošėme, kuo nuoširdžiausiai sakau, jog iš visos širdies džiaugiuosi tapsianti mama ir dėl to esu be galo laiminga.
Atrodote tokia rami, atsipalaidavusi, tarsi gyvenime nebūtų jokių pokyčių…
Iš tiesų jaučiuosi gerai. Tik pirmieji nėštumo mėnesiai buvo sunkūs: smarkiai pykino, buvo silpna. Dabar sveikata gera. Kuo toliau, tuo labiau imu laukti tos ypatingos akimirkos, kai gims vaikelis.
O besilaukiančioms moterims būdingų įgeidžių neturite?
Man pačiai keista, bet tapusi nėščia nepakeičiau savo valgiaraščio, neatsirado kažkokių ypatingų poreikių. Na, gal tik ilgiau miegu. O kaip mėgau šokoladą, taip ir tebemėgstu. Kas dieną po plytelę be vargo galiu suvalgyti (juokiasi). Jei ne šokoladas, gal ir mažiau svorio būčiau priaugusi.
Tačiau pernelyg netinginiaujate. Tiesa, kad vis dar sportuojate?
Namuose turiu bėgimo takelį. Kai pasijuntu pernelyg apsunkusi ir aptingusi, tuojau einu sportuoti. Per savaitę tokiu būdu nueinu daugiau nei dešimt kilometrų. Dar ir su šunimi po miškus einu pasivaikščioti. O kai paskausta nugarą, atlieku pratimus su guminiu kamuoliu – atsigulu ant jo, ir nugaros raumenys akimirksniu atsipalaiduoja.
Ir paskutiniais nėštumo mėnesiais jus galima pamatyti scenoje. Gimus vaikučiui, taip pat planuojate tęsti veiklą?
Iš tiesų dar vakar teko dainuoti. Koncertuoti kviečia ir liepos antroje pusėje. Nežinau, kaip bus dėl to koncerto. Tai jau būtų šiek tiek ekstremalu (juokiasi). O kaip bus ateityje, sunku pasakyti. Tikiuosi, ilgam „neiškrisiu“ iš gyvenimo. Visgi pirmaisiais mėnesiais po gimdymo auklės samdyti nenorėčiau. Viliuosi, nemažai padės vyras (šypsosi).
Gal su Vladu esate jau pasidaliję pareigomis, tiksliai žinote, ką kuris darys gimus kūdikiui?
Nieko nesame nusprendę. Tačiau tikiu, jog darbais pasidalyti mums seksis kuo puikiausiai.
Viename interviu sakėte, kad nesate labai šeimyniška. Gimus vaikeliui, prie puodų nori nenori teks suktis…
Kai gyveni be vaiko, iš tiesų esi laisvas: kada nori tvarkaisi, kada nori gamini valgyti. Visgi laikui bėgant darausi vis ramesnė, šeimyniškesnė. O ir Vladas puikiai gamina. Tikrai bus kam košeles vaikui išvirti (juokiasi).
Vyras ramesnis, jūs karštesnio būdo – puikiai papildote vienas kitą. Kivirčai jūsų šeimoje turbūt reti?
Esame skirtingi, tačiau ir mes pasipykstame. Barnių pasitaiko kiekvienoje šeimoje. Vienoje situacijoje vienas būname ramesnis, kitoje – kitas.
Jei mažylis gims medikų nustatytu laiku, liepos pabaigoje, jo horoskopo ženklas bus kaip ir jūsų – Liūtas. Pagalvojote apie tai, lengva ar sunku būtų auginti į save panašų žmogų?
Tiesą pasakius, apie tai net nesusimąsčiau. Bet Liūtai turi daug gerų savybių, labai plačią širdį, todėl bendrą kalbą tikrai rasime (juokiasi). Norėčiau būti pati geriausia mama.
Turite viziją, kaip auklėsite savo atžalą?
Kadangi pati buvau auklėjama labai griežtai: negalėjau bet kada grįžti namo, bet kada ir bet kur išeiti, savo vaikui leisiu daugiau. Tačiau tai nereiškia, kad jam bus galima viskas. Kai matau gatvėje vaikus, kurie tranko tėvams per galvas, darosi šiurpu. Manau, vaiko elgesys labai priklauso nuo to, kaip tėvai su juo elgiasi, kaip auklėja.
Galite pasakyti, kad dėl savęs jau pagyvenote, o dabar visą laiką ir dėmesį esate pasiryžusi atiduoti vaikui?
Iš tiesų nuo vienuolikos metų gyvenau įdomiai: muzika, pasirodymai, scena… Ištekėjusi taip pat nesėdėjau auksiniame narvelyje – dainavau, dalyvavau daugybėje muzikinių projektų, renginių. Tikrai nesu nusiteikusi atsisakyti savo mėgstamos veiklos. Svajoju apie trečią albumą, dalyvavimą koncertuose. Tikiuosi, pavyks suderinti viską.
Dar prieš pusmetį sakėte, kad šiek tiek pavargote, norite ramybės. Tačiau panašu, jog vienoje vietoje nusėdėti jums sunkoka…
Kai taip sakiau, tikriausiai iš tiesų norėjau ramybės, buvau pavargusi. Neneigsiu, dabar gyvenu ramiau: neinu į vakarėlius, daugiau laiko praleidžiu su artimiausiais žmonėmis.
Per paskutinius kelis mėnesius turbūt perskaitėte ne vieną knygą apie vaiko auginimą...
Atspėjote – tikrai perskaičiau keletą panašaus turinio knygų. Bet negalėčiau pasakyti, kad esu visa galva panirusi tarp knygų ir visą laiką ruošiuosi vaikelio atėjimui. Kita vertus, tik dabar supratau, kad išnešioti vaiką – nemenkas darbas (šypsosi).
Taigi dabar taip drąsiai jau nebesakote, kad norėtumėte auginti keturis ar penkis vaikus?
Net nežinau... Nors jei sveikatos bus, finansinės galimybės leis, vyras bus paslaugus ir geras, kodėl gi ne? Jei pora turi visas galimybes, reikia tik gimdyti ir gimdyti.
O draugės dar nespėjo prigąsdinti dėl bemiegių naktų prie kūdikio lovelės?
Iš tiesų dabar visos nori pasidalyti patirtimi, kaip kuri gimdė, kaip kurios vaikas naktimis miegojo. Tačiau viena protinga moteris mane nuramino sakydama, kad visų pasakojimų nedėčiau į galvą, nes visos istorijos skirtingos ir dviejų vienodų atvejų nebūna. Tikiuosi, mano vaikas naktimis miegos ramiai (šypsosi).
Esate sakiusi, kad meilė verčia tobulėti, kurti stebuklus, eiti į priekį. Naujos gyvybės užsimezgimas veikia panašiai?
Tikrai esu girdėjusi, jog kai kurios moterys per nėštumą labai pasikeičia, kinta jų norai, vertybės. Tačiau aš kol kas negalėčiau pasakyti, kad labai pasikeičiau. Gal kitaip bus gimus vaikeliui? Žinoma, kai pradedi jausti pirmuosius kūdikio judesius, apima neapsakomas jausmas.
Žinau, kad kuriate eiles. Pastaruoju metu irgi rašote?
Nei daugiau, nei mažiau nei anksčiau. Mano sukurti tekstai – mano gyvenimas. Net nežinau, ar norėsiu kada nors juos viešinti. Gal nebent ne savo pavarde publikuosiu. Mano eilių dar niekas neskaitė. Jas paskaičius galima labai daug apie mane sužinoti (šypsosi). Nors pati sau prižadėjau, kad naujame albume bus kelios dainos su mano kurtais žodžiais.
Kuriate eiles, svajojote būti psichologe. Ko dar apie jus nežinome?
Iš tiesų norėjau būti psichologe. Jei ne tas matematikos egzaminas, būčiau stojusi studijuoti psichologijos.
Kažkada būrėja Vaiva išpranašavo, kad suksite į politiką...
Oi ne, mano svajonė nei su muzika, nei su politika tikrai nesusijusi (šypsosi). Tai visiškai nauja veikla, bet apie tai dar per anksti kalbėti. O dėl politikos, tai neįsivaizduoju, kaip galėčiau eiti šiuo keliu, nes šia sritimi visiškai nesidomiu. Nors visada mėgstu sakyti: „Niekada nesakyk „niekada“ (juokiasi).
Sunkmetis verčia ieškoti naujų kelių?
Jei atvirai, sunkmetis mus, dainininkus, taip pat smarkiai palietė. Tikrai nebeuždirbame tiek, kiek anksčiau. Kad ir kaip kiti scenos artistai girtųsi puikiais atlyginimais, pastaruoju metu koncertų, pasirodymų daug mažiau, honorarai gerokai „apkarpyti“. Bet nepražūsime, ką nors vis tiek sugalvosime. Galų gale valgysime mažiau (juokiasi).
Pirkdama produktus, kruopščiai renkatės?
Visiems visada garsiai sakau: „Žiūrėkite, ką valgote.“ Juk daugelis produktų prekybos centruose modifikuoti, užteršti konservantais. Net baisu pagalvoti, kaip veikia jie mūsų organizmus. Nenuostabu, kad pastaruoju metu gimsta tiek daug nesveikų vaikų, o daugelis moterų negali pastoti.
Jūsų gyvenimo permainos pačiu laiku?
Tikrai dabar pats geriausias laikas gimdyti vaikus. Nors specialiai šiam žingsniui nesiruošėme, kuo nuoširdžiausiai sakau, jog iš visos širdies džiaugiuosi tapsianti mama ir dėl to esu be galo laiminga.
