„Ministerijos tarnautoja Valė prie aparato", - paplonintu balsu sako Aistis Mickevičius (32) ir tęsia manieringai, lyg kitas jo radijo personažas - dizaineris Žužu. Po akimirkos dudena kaip per televiziją kas savaitę matomas pensininkas Vydas, gali prabilti su visais „tsakant" - kartais per radiją taip šneka jo A. Damkus. Be to, kad šių personažų lūpomis ketveri metai kalba radijo stoties „M-1" eteryje, aktorius dar vaidina teatre, įgarsina animaciją, veda renginius, filmuojasi seriale „Neskubėk gyventi", kurį rodo Lietuvos televizija. „Kai daug dirbi, nejauti nei dvasinės, nei ekonominės krizės", - šypteli po įtemptos dienos gurkšnodamas matę.
Jis ne visuomet buvo toks užsiėmęs. Puikiai pamena sunkųjį gyvenimo tarpsnį, užklupusį prabėgus keleriems metams, kai baigė Muzikos ir teatro akademiją. „Geras laikas, kai gaudavau vaidmenų Nacionaliniame dramos teatre, su kurso draugais sukomės Naujosios dramos akcijoje, staiga praėjo. Viskas pasikeitė. Likau su vienu spektakliu. Už pasirodymą - koks šimtas litų. Spektaklis kartojamas dusyk per mėnesį. Ne daugiau. Ką daryti? Dvidešimt šešeri metai, vis dar gyveni pas tėvus ir beveik nieko neuždirbi. Būdavo chaltūrų - renginių, įgarsinimų, bet jie - vienkartiniai. Ilgai sukau galvą, kuo užsiimti. Tapau stilistės asistentu reklamos agentūroje - beje, su Ieva Ševiakovaite sukūrėme visai neblogų reklamų. Pusmetį dirbau konsultantu optikoje. Po šiai dienai galiu puikiai parinkti akinius - ir saulės, ir paprastus", - pasakoja Aistis. Mėgino jis ir plunksną miklinti - rašė straipsnius apie teatrą, kūrė reklamų scenarijus. Kadaise aktorius Vytautas Rumšas vyresnysis, dėstęs jam scenos kalbą, patikino, kad „su tokiu balsu gali ką nors radijuje daryti". Apie šiuos žodžius studijuodamas rimtai negalvojo, bet jų nepamiršo: vieną dieną patraukė į „M-1" darbintis reporteriu. Tuomet šios radijo stoties personalo reikalus tvarkęs Gintaras Zdebskis pasiūlė Aisčiui su Mindaugu Stasiuliu, vėliau tapusiu garsiuoju Saulėnu, vesti vakarinę laidą apie seksą „Čia mano pyyyyp...".
Su personažu netapatina
Kadangi vadovybė leido eteryje eksperimentuoti, abu vyrai nutarė: reikia sukurti savitus personažus, kurie atstovautų skirtingoms profesijoms, būtų tarsi visuomenės skerspjūvis. Gavus radijo vadovo, šviesaus atminimo Huberto Grušnio, palaiminimą, atsirado laida „Radioekranas". Nors Aistis su Mindaugu eteryje virsta keliais nuolatiniais, o kartais, kai reikia kalbėti apie karščiausias aktualijas, ir vienkartiniais personažais, populiariausi, žinoma, yra Saulėnas ir Vydas. „Mums prireikė žmogaus iš liaudies. Galbūt nelabai protingo, bet su nenuginčijamu požiūriu. Taip buvo sugalvotas Saulėnas. Jis puikiai Lietuvoje prasisuko!" - Mindaugo kuriamo herojaus iš Šiaulių sėkme džiaugiasi Aistis. Jo paties personažo - pensininko Vydo - pirmtakas seksologas Palmyras, klausytojus vertęs iš kojų juokingais pasakojimais, kaip buvo mylimasi Smetonos laikais. Vėliau Palmyras virto Vydu ir jau porą mėnesių drauge su Saulėnu yra televizijos žvaigždė - abu turi vaidmenis LNK laidoje „Auksinė savaitės blykstė". „Vydui puikiai sekasi. Prodiuseriai juo patenkinti. Jiedu su Saulėnu - laidos prieskonis, turintis paįvairinti „Blykstę", gal kartais dalyvius paprovokuoti. Kartą Vytautas Matulevičius labai susinervino, kai Vydas bandė jį pakviesti šokti. Laidoje turėjo dalyvauti Laima Paksienė, bet ji atsisakė, užtat atėjo ponas Vytautas. Ką vargšui Vydui daryti, jei jis rankose turi scenarijų, pagal kurį reikia šokdinti svečią? Bet anas supyko ir pabėgo", - kvatoja prisiminęs komišką situaciją. Kartą vienas klausytojas radijo stočiai parašė, kad pažįsta „tą Vydą", žino, kur jis gyvena. Kitąsyk Aistis girdėjo klausiant: „O ką tas Vydas gyvenime veikia? Juk pagyvenęs žmogus. Ateina į televiziją, bet ką daro paskui?" Tai, kad jo neatpažįsta, netapatina su Vydu, aktoriui atrodo didelis pranašumas: „Jaučiuosi daug laisviau. Nesmagu būtų, jei kur renginyje žmonės šauktų: „Vydai, Vydai!" Galvoju, gal susensiu kaip Vydas? Juk grimas kuriamas pagal mano raukšles..."
Noriu, kad žmonės juoktųsi!
Parodijos - Aisčio stichija. Gal užtat jam taip sekasi įsijausti į skirtingus personažus, turinčius konkrečius prototipus. Taip jis ir įstojo į aktorinį - per egzaminus nereikėjo nei dainuoti, nei šokti, nei vaidinti, užteko talentingai parodijuoti kelis žinomus žmones. Tiesa, nemanė, kad taip lengvai „praslys". Kadangi iki tol nebuvo niekur dainavęs, prieš egzaminus repetavo namuose su mama ir sukėlė kaimynų nepasitenkinimą.
„Studijuodamas išgyvenau visokių akimirkų. Ir labai baisių. Pavyzdžiui, antrame kurse nusprendžiau, kad mane nori iš akademijos išmesti. Prieš egzaminą likau be vaidmens. Jau vaikščiojau lyg žemes pardavęs, visi su užuojauta į mane žiūrėjo... Supratau, kad tai buvo šviesaus atminimo kurso vadovės Dalios Tamulevičiūtės taktinis manevras mane pralaužti. Galiausiai ji sako: „Gal pabandyk vaidinti toje ištraukoje vietoj to vyruko..." Buvau išgelbėtas", - juokiasi Aistis. Baigusiam akademiją jaunam aktoriui režisieriai dažniausiai skirdavo, kaip pats sako, kentėtojo vaidmenis: „Maždaug - mąslus vaikinas stovi kur nors prie stulpo ir kenčia. Viskas gerai, galiu vaidinti, bet tokie vaidmenys man neįdomūs. Esu charakterinis aktorius, komikas. Man labai svarbu, kad žmonės galėtų juoktis iš to, ką darau. Noriu sulaukti jų reakcijos. Tokia mano natūra. Kodėl turėčiau nuo jos bėgti? Lietuvoje dar gaji nuostata: jei jau esi aktorius, turi būti rimtas. O tie, kur komiški, tai tokie šiaip sau... O jei spektaklis, neduokdie, juokingas, dažnas žiūrovas po jo sakys: „Viskas kaip ir faina, bet trūko skausmo." Čia lietuvių bruožas..." Su Oskaru Koršunovu, Gyčiu Padegimu, Sauliumi Varnu dirbęs aktorius dabar vaidina Vilniaus mažajame teatre, Viliaus Malinausko režisuotame spektaklyje „Viskas gerai". Jo personažas Frenkis - juokingas narkotikų prekeivis, susireikšminęs ir susižavėjęs savo pasauliu. Televizijos seriale „Neskubėk gyventi" Aistis - muzikos prodiuseris Eligijus. „Kurdamas šį vaidmenį galiu pasišaipyti iš to, kas vyksta lietuviškos muzikos pasaulyje. Gyvenime esu susidūręs su įvairiais prodiuseriais. Įkvėpimo šaltinių - į valias. Apskritai seniai norėjau filmuotis seriale - įdomu dirbti prieš filmavimo kameras. Tik vis atrankas pražiopsodavau", - prisipažįsta aktorius.
Televizoriaus nepasigenda
Aistis sako, kad gyvenime ne visuomet toks linksmas, kaip mėgstamiausi jo personažai: „Kaip užeina. Kartais būnu labai tylus, iš manęs žodžio neištrauksi. Galiu būti net piktas. O, pavyzdžiui, šiandien buvo nuostabi nuotaika. Išvariau iš proto visą radiją - ir šokau, ir dainavau, ir, kaip pasakytų personažas Frenkis, ant ausų stovėjau. Pramogų pasaulio vakarėliai man kelia nuobodulį. Būna, susirenka šimtai žmonių ir nuobodžiauja. Tai dėl ko eina? Kad žurnalų fotografai užfiksuotų? Visada smagiausios kompanijos žmonių, kuriuos gerai pažįsti, su kuriais gali atsipalaiduoti, juokauti, prisidurniuoti. Tokių balių esu patyręs ne vieną. Kadangi priklausau bohemiškai profesijai, kažkada nemažai atbaliavojau..." Būna dienų, kai jam po darbų norisi pabūti pačiam su savimi, tuomet atsisako bičiulių kvietimų kur nors išeiti, pavakaroti. „Kiti nė minutės negali būti vieni, o aš vienatvės nesibaidau. Dėl jos man nekyla nei streso, nei nepatogumo. Gal dėl to ir esu nevedęs iki šiol?" - šypteli jau penktus metus mažame jaukiame nuosavame bute Vilniaus centre gyvenantis aktorius. Tėvų namuose jam buvo gerai, bet laisvės, įsikūrus savarankiškai, niekas neatstos: „Gali daryti ką nori ir kaip nori. Niekam nesi atsakingas ir gali nesijausti nepatogiai, jei nesusiplovei indų. Tiesiog tą dieną nesikviesi svečių", - sako Aistis. Televizoriaus aktorius neturi, nes jo nežiūri jau kokius dešimt metų. Laidą, kurioje filmuojasi, pamato internete. O kitkas nelabai jo domina: „Televizija galėtų ne tik suteikti žmogui pramogą - tai daro dabar, bet ir lavinti. Tada gal žiūrėčiau..." Neseniai Aisčiui paskambinusi vienos skaitmeninės televizijos darbuotoja optimistišku balsu pasiūlė tapti klientu. Išgirdusi, kad pašnekovas neturi televizoriaus, moteris kurį laiką sutriko ir po ilgokos pauzės perklausė: „Jūs man nemeluojate?" „Patikinau, kad ne. Tada ji bandė mane pagauti: „O kur žiūrite krepšinį?" Sakau: „Pas draugus." Ji neatlyžo: „O jei įdomus filmas?" Aiškinau, kad filmus žiūriu kino teatre arba per kompiuterį. Tada baigė pokalbį: „Labai tikiuosi, kad televizorių nusipirksite. Mano telefoną turite. Tada ir paskambinsite", - juokiasi aktorius.
Vos netapo dizaineriu
Aisčio laisvalaikis glaudžiai susijęs su profesija - vaikšto į teatrą, žiūri, kaip sekasi kolegoms, eina į kino filmus, skaito. Ir nesvarbu, žingsniuoja prekybos centre ar vasarą mina dviračio pedalus, visada tyrinėja žmones: kas kaip prekes apžiūri, perka, valgo kavinėje ar užsisako maistą. Juk tik stebėdamas aplinką aktorius gali atsirinkti įdomių detalių sėkmingiems personažams kurti. Tiesa, kartais tam užtenka ir paties patyrimo. Pavyzdžiui, moterų ypač mėgstamas jo radijo personažas Žužu. Tai - tarsi lengvai įžvelgiama vieno žinomo mados kūrėjo parodija, tačiau Žužu ir taip turėtų ką per radiją pasakyti - pats Aistis kažkada ketino studijuoti drabužių dizainą. Net buvo nuėjęs į konsultacijas Vilniaus dailės akademijoje. Tačiau suprato, kad šios specialybės studentu sunkiai taps, nes nebaigė dailės mokyklos. „Neneigsiu, turiu gerą skonį. Ir kitam galėčiau patarti, kaip atrodyti. Manau, būčiau ne prastesnis stilistas nei Petruškevičius. Bet esu dar ir savikritiškas. Gaunu daug kvietimų į mados renginius. Kažkodėl daug kas juose į mane keistai žiūri, lyg aš tikrai stilistas būčiau. Mada man išties įdomu. Kaip ir parfumerija. Svajojau būti „nosimi" - kurti kvepalus. Bet tam reikia fenomenalios uoslės, o aš turiu sinusitą. Be to, studijos labai brangios", - kalba Aistis. Galbūt ateityje jis ką nors nuveiks kurdamas grožį, galbūt išmėgins televizijos kabaretą - šis žanras atrodo linksmas ir patrauklus. O šiandien džiaugiasi, kad dirba tik tai, kas patinka, ir visur - su šaunių kolegų kompanija: „Negaliu pasakyti, kuris užsiėmimas mieliausias. Jei galėčiau teatre uždirbti daug pinigų, gal ten geriausiai jausčiausi? Nereikia skubėti, išsimiegi, ateini... Gyvenimo srautas bėga pro šalį, o tu ieškai dvasinių dalykų: kuri vaidmenis, skaitai, žiūri filmus, stebi žmones, mąstai... " Aistis tikina, kad suktis skirtingose srityse naudinga - taip nejaučia monotonijos. Jei, pavyzdžiui, tektų kalbėti tik per radiją, po poros metų tai pabostų - juokai nesilietų savaime, juos tektų kurti per prievartą. „Jei turėčiau galimybę viską kartoti nuo pradžių, manau, nieko nekeisčiau. Gerai, kad stojau į aktorinį. Jei prieš stojamuosius ir būni susikaustęs, po ketverių akademijoje praleistų metų išeini įdomus, laisvas. Tiesiog puikus žmogus! - juokiasi ir priduria, kad bėgdamas darbų maratoną jaučiasi laimingas. - Tiesa, Lietuvoje taip sakyti negalima. O jei dar prisipažinsiu, kad man patinka lietus, tiesa, šiltas..."
