Jis daug dirba teatre, todėl beveik nemato moterų. Savo moterų – mylimos žmonos, kurią įsimylėjo dar devintoje klasėje, ir dukrytės. Paprašytas įvardyti svarbiausius dalykus gyvenime, jis lenkia pirštus: „Šeima, mano studentai, sveikata...“ Visgi šeima ir teatras jam rūpi vienodai.
Kaip vaikystėje nepaklysti, nenueiti šunkeliais? „Priklauso nuo auklėjimo. Aš su mama labai gerai sutariau, ji niekada nemušė manęs, bet visada buvo šalia, – vaikystę prisimena M.Repšys. – Buvo metas, kai tryniausi gatvėje, kai ir narkotikų siūlė, ir pagert, ir parūkyt. Bet mama man buvo svarbesnė už draugus.“
Toks optimistas jis išliko iki šiol. Sako, ir sveikata geresnė, ir nuotaika linksmesnė, ir aplinkiniams fainiau. Bet juk būna dienų lyg tyčia? „Jeigu nesiseka ir tu dėl to dar labiau pergyveni – geriau tikrai nebus. Aš į problemą pažiūriu iš šono. Vis tiek sprendimas yra, jis turi būti ir ateina savaime. Teatrinė problema yra niekas. O dabar aš ant bangos ir pats tą racionaliai suvokiu. Gali ateiti laikas, kai nebebūsiu“, – mano M.Repšys.
Ko jis vis ieško teatre? Ką galvoja apie Lietuvos moteris? Kodėl M.Repšys vis dar nesijaučia populiarus ir apie ką slaptai svajoja? Atsakymai laidoje „Viskas bus gerai“ jau šiandien, antradienį, 18.50 val., tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.
