Alexanderis Rybakas: greitai nebebūsiu kultinis vaikų dainininkas

Geidžiamas net toje šalyje, kuri retai atleidžia iš jos emigravusiems tautiečiams. Koncertuojantis šalia garsiausių slavų dainininkų ir sulaukiantis paties Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos plojimų.
Foto naujienai: Alexanderis Rybakas: greitai nebebūsiu kultinis vaikų dainininkas
Jono Staselio nuotrauka / zmones24.lt

Geidžiamas net toje šalyje, kuri retai atleidžia iš jos emigravusiems tautiečiams. Koncertuojantis šalia garsiausių slavų dainininkų ir sulaukiantis paties Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos plojimų. Gyvenimą iš esmės kartais gali pakeisti vos trys minutės. Aišku, jeigu per tas tris minutes nuskamba kone visos Europos širdis suvirpinusi daina „Fairytales". Ir, aišku, jeigu tos trys minutės praleistos didžiojoje „Eurovizijos" scenoje. Šiųmetis konkurso nugalėtojas Alexanderis Rybakas (23) į gimtąją Baltarusiją pirmą kartą po beveik dvidešimties metų atvažiavo kaip tikras nugalėtojas.


Vitebske vykstančiame tarptautiniame menų festivalyje „Slavianskij bazar" Alexanderis triumfavo gal net labiau nei po „Eurovizijos" finalo Maskvoje. Atvyko į garbingiausią koncertą - atidarymą, kuriame dalyvauja net šalies prezidentas, atlikti dviejų dainų: vaikystėje išmoktos baltarusių liaudies dainos „Kupolėlė" ir žymiosios savo „Pasakos" („Fairytales"). Jo pasirodymas buvo palydėtas garsiais, bet, ko gero, ne tokiais audringais plojimais, kokiais Vitebske pasitinkamos senos geros Rusijos estrados žvaigždės, pavyzdžiui, Valerijus Leontjevas, Sofija Rotaru, Filipas Kirkorovas ar Borisas Moisejevas. Vyresnio amžiaus festivalio gerbėjai savo favoritų neišdavė. Užtat dainininkui kaskart prireikdavo geros valandos ištrūkti iš autografų meldžiančių jaunų Baltarusijos mergaičių apsupties. Gerokai vėluodamas Alexanderis vos ne vos prasiveržė ir prie direkcijos pastato, kur turėjo vykti spaudos konferencija „Žvaigždės valanda". Į gausiai susirinkusių žurnalistų klausimus vaikinas atsakė šmaikščiai, nesakė šioje šalyje taip įprastų pompastiškų padėkų ir pagyrų festivaliui, jo organizatoriams, rėmėjams, šaliai, prezidentui...


Alexanderi, į jus galima kreiptis „tu"?


Pas mus, Norvegijoje, visi tujinasi. O čia aš jau supratau, kad „jūs" sakyti reikia tam, kurį gerbi. Bet juk nežinau, kurį gerbti, o kurio - ne (šypteli).


Kas tave sieja su Vitebsku?


Čia gyvena mano močiutė. Tėtis gimė Vitebske. Mama, atrodo, irgi... Aš tikrai gimiau Minske. Kai man buvo ketveri ar penkeri, su tėvais lyg ir buvome atvažiavę į Vitebską. Nedaug ką iš to laiko prisimenu, bet žinau, kad čia visuose namuose populiaru vaišinti tortais, arbata, visokiais skanumynais. Tik po tokių vaišių pamirštu, pas ką svečiavausi (juokiasi).


Sako, Baltarusijoje tau labai patiko zefyrų skonis. Koks dar maistas paliko įspūdį?


Labai skanūs jūsų bulviniai blynai.


Turėsi laiko susipažinti su Vitebsku, pasivaikščioti po jį?


Ne, laisvo laiko visai neturiu. Po koncerto išskrendu į Norvegiją. Vitebskas man - ne šiaip pasirodymo arena, o Baltarusijos miestas, kuriame yra mano šaknys. Gali būti, kad po metų kitų grįšiu čia pabūti ilgiau ir pailsėti.


Ką žinai apie festivalį „Slavianskij bazar"?


Hm... Turgus, kaip turgus... slaviškas (juokiasi). Čia pamačiau milžinišką Vasaros amfiteatro sceną. Pas mus, Norvegijoje, tokios nėra. Įspūdinga. Beje, mano mama džiaugėsi, kad pasirodysiu čia, Vitebske. O man labai malonu sutikti žvaigždžių, kurias iki šiol mačiau tik televizoriaus ekrane.


Kokią įsivaizduoji savo ateitį?


Noriu būti kompozitorius. Aš juk puikiai suprantu, kad po ketverių penkerių metų nebebūsiu kultinis vaikų dainininkas (šypteli). Jeigu rasiu žmoną, vargu ar galėsiu daug gastroliuoti. Tada būtų visai gerai ramiai rašyti muziką, kurti dainas, pavyzdžiui, filmams. O kol turiu galimybę, su didžiausiu malonumu koncertuoju. Dabar turiu tiek veiklos, kad net buvau priverstas atsisakyti dalyvauti Oprah Winfrey laidoje, nes tuo metu turėjau suplanuotus du koncertus Norvegijoje.


Turbūt nedaug kas yra atsakęs šiai moteriai...


Geriau būti didele žvaigžde mažoje valstybėje nei maža žvaigždele didelėje šalyje. Kas iš to, kad būčiau nuvažiavęs į Ameriką ir papasakojęs, kaip man sekasi. Ten savų žvaigždžių yra užtektinai... Be to, dabar tiek dirbu, kad neturiu laiko net seniems draugams, artimiesiems. Po „Eurovizijos" prie manęs buvo priėjęs pats Andrew Lloydas Weberis pasiūlė vaidinti jo filme ar miuzikle. Bet kol kas nėra laiko apie tai galvoti. Dabar kaip tik išbandau kelis nedidelius vaidmenis. Filmai kuriami Norvegijoje. Jeigu matysiu, kad turiu talentą, dirbsiu toliau.


Ar Norvegijoje yra sąvoka „muilo opera"?


Sąvoka yra, bet manęs ten - nėra ir nebus.


Tavo reikalavimų sąraše - alus. Juk šias gėrimas kenkia balsui...


O kas pirmas išspausdino sąrašą?


Turbūt „Komsomolskaja pravda" („Komjaunimo tiesa")...


A... tiesa... Tiesą sakant, tai - netiesa (juokiasi). Sąrašą turiu, bet alaus jame tikrai nėra.


Bet jame nurodomas tokios sąlygos, kokių dažnai net ryškiausios žvaigždės nekelia: limuzinai, liuksai, asmeninis lėktuvas... Šie pageidavimai - tavo ar prodiuserių įmonės kaprizai?


Aš daug ką sprendžiu pats. Prodiuseriams esu sakęs: kad ir kiek mažai mokėtų, nenoriu atšaukti nė vieno koncerto. Jeigu jau sutarta, tai sutarta. Pavyzdžiui, kelionės į Vitebską išvakarėse turėjau koncertą Norvegijoje. Jeigu būčiau skridęs paprastu keleiviniu lėktuvu, niekaip nebūčiau spėjęs čia atvykti. Man malonu, jeigu žmonės taip nori, jog čia dainuočiau, kad atsiunčia asmeninį lėktuvą. O visa kita sąraše - tai, ko gali prireikti man ir mano žmonėms.


Daugelis atlikėjų stebisi nepaaiškinamu „Eurovizijos" populiarumu. Kaip tu vertini šį konkursą?


Prieš trejus metus būčiau atsakęs, kad man šis konkursas taip pat ne pats įdomiausias ir kaip dainininkui - ne svarbiausias. Bet kai parašiau savo „Pasaką", panorau ją papasakoti visai Norvegijai, paskui ir Europai, pasauliui. „Eurovizija" - konkursas, kuris padėjo man tai padaryti.


Per pastaruosius mėnesius tu šimtus kartų atlikai eurovizinę savo dainą. Ji tau tebepatinka?


Vis dar patinka. Matau vis kitokią publiką ir kaskart ji vis kitaip priima mano dainą. Kiekvieną kartą atlieku ją lyg pirmąsyk.


Kodėl norėjai papasakoti savo istoriją visam pasauliui?


Kai žmogus parašo ką nors apie meilę, nori, kad tai nuskambėtų viešai. Kodėl du žmonės tuokiasi? Tam, kad visi sužinotų, jog jie myli vienas kitą. O man dabar net nereikia vesti, tereikia rasti merginą, ir visi viską žinos...


O gal tikėjaisi, kad buvusi mergina sužinos apie tavo jausmus?


Taip, labai norėjau, kad ji išgirstų. Ne kad grįžtų pas mane, tiesiog - kad žinotų.


Koks buvo poveikis?


Pas mane ji negrįžo, užtat... grįžo į visus leidinius... Manau, gerokai padėjau dabartinei jos karjerai.


Kalbama, kad bendras jūsų nuotraukas spaudai pardavė būtent buvusi tavo mergina. Ar tiesa?


Aišku, gaila, kad pirmoji meilė taip baigėsi. Liūdna, kad mergina labai pasikeitė... kad trokšta iš manęs uždirbti pinigų.


Iš kur žinai, kad būtent ji pardavė nuotraukas?


Žinau. Jos tėvas turėjo tas nuotraukas. Nusivyliau. Bet paskui pagalvojau: kodėl gi neleidus jai užsidirbti kokių dvidešimties tūkstančių dolerių... Tam tikra prasme aš juk irgi daug uždirbau iš mūsų istorijos...


Ar labai praturtėjai po „Eurovizijos"?


Svarbiausia, kad dabar man mokama už tai, už ką prieš kelerius metus aš pats norėjau mokėti: dainavimą, albumų leidybą. Tai - didžiulė privilegija.


Alexanderio Rybako ir folklorinio šokių ansamblio „Frikar" (aštuonių narių) reikalavimų sąrašas festivalio „Slavianskij bazar" organizatoriams:


  • Važiavimams Vitebske - tik „Mercedes-Benz S220" arba „Mercedes-Benz S221" automobiliais. Grupei - „Mercedes-Benz Sprinter".
  • Mažiausiai keturių žvaigždučių viešbutis, vienas liukso ir aštuoni paprasti kambariai.

Liukso kambaryje - tankios, šviesos nepraleidžiančios užuolaidos.

Visuose numeriuose - gausiai pripildyti mini barai, už juose esančius gėrimus sumokėta iš anksto (šis punktas pageidavimų sąraše išskirtas šriftu).

  • Maitinimas - triskart per dieną.

Picos ar pusgaminių nesiūlyti.

Maistas negali būti tiekiamas ten, kur vyks koncertas.

Prie stalo neturi būti pašalinių žmonių ir spaudos atstovų.

Jokia muzika restorane - nepageidaujama.

  • Alexanderį nuolat turi lydėti du apsaugos darbuotojai.

Per koncertą privalo būti saugomas jo grimo kambarys, scenos įėjimas ir išėjimas. Taip pat - garso režisieriaus pultas nuo tos akimirkos, kai baigiama ansamblio repeticija iki pat koncerto pabaigos.

Apsaugos darbuotojai turi garantuoti, kad dainininkas netrukdomas nuo scenos nueis iki automobilio.

  • Grimo kambariai turi būti švarūs, skirti nerūkantiems, rakinamomis durimis. Vienas - Alexanderiui, kitas - grupės nariams. Kambariuose - dešimt švarių rankšluosčių ir dideli veidrodžiai.
  • Šalia grimo kambarių turi būti rakinamas dušas.
  • Taip pat būtina:

10 butelių gero alaus

butelis baltojo vyno

20 butelių negazuoto ir 10 butelių gazuoto vandens

20 butelių natūralaus limonado

5 buteliai dietinės kolos

gera kava (espreso, kapučino)

karštas vanduo, arbata, cukrus, medus ir citrina

šviežios sultys

gera kramtomoji guma

kvapiosios žvakės

švieži sveiki užkanžiai (vaisiai, riešutai, energiniai batonėliai, šokoladas)


  • Kad folklorinio šokių ansamblio „Frikar" nariai pasisemtų energijos (tai irgi pabrėžta), reikės:

20 bananų

10 obuolių

10 nektarinų

10 butelių gazuoto ir 10 butelių negazuoto vandens

5 didelių (po 200 gramų) plytelių šokolado

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos