Pirmosiomis dienomis po „Kelio į žvaigždes" finalo Anatolijus sako net nelabai supratęs, kas vyksta, tačiau su draugais atšventus pergalę ir Naujuosius metus viskas po truputį stojo į savas vėžes: „Gyvenimas tikrai neapvirto aukštyn kojomis. Tiesiog dabar kasdien ne po sykį paskambina žurnalistai, klausia, prašo interviu. Ir draugai vis dar kartais naktį paskambina, atvažiuoja pasveikinti. Gyvenimas po „Kelio į žvaigždes" tapo spalvingesnis, šviesesnis, mielesnis, linksmesnis ir visoks kitoks „-esnis". Tik dabar vis geriau suvokiu, kas iš tiesų nutiko."
Pergale netikėjo, bet jos norėjo
Kol kas trečiojo „Kelio į žvaigždes" nugalėtojas mėgaujasi laisve ir ilsisi, tačiau tikisi, jog netrukus pradės dirbti ir įrašys debiutinį albumą. Kol kas Anatolijus nė neįsivaizduoja, kiek jame sudės paties kūrybos dainų, tačiau prižada pasistengti, kad jų būtų kuo daugiau. „Nežinau, pavyks ar ne, bet labiausiai jaudinuosi ne dėl to - man labiau rūpi viską kuo greičiau padaryti. Žmonės rašo, jog laukia mano albumo, ir jiems, manau, visai nesvarbu, kokios ten bus dainos - mano ar kitų. Negaliu nuvilti gerbėjų, kurie už mane balsavo ir kurie palaikė. Nežinau, kada albumas pasirodys, bet, manau, jį reikia kuo greičiau išleisti. Laukia labai daug darbo", - net neabejoja jaunas atlikėjas.
Paklaustas, ar tikėjosi svaiginančios pergalės, Anatolijus tik šypteli ir prisipažįsta: labiau jos norėjo nei ja tikėjo. „Manau, kiekvienas finalininkas nors truputį troško pergalės - juk visus tris nuo jos skyrė vos vienas žingsnis. Žingsnis po žingsnio keliavome tikslo link, tačiau sėkmė nusišypsojo tik vienam", - druskininkietis net nebando slėpti, jog giliausiame širdies kampelyje svajojo apie laimėjimą, nors ir sunkiai įsivaizdavo, kad Auksiniame finale galėtų nugalėti išties pajėgius konkurentus - Dūmą ar Deividą. „Nuo pat projekto pradžios man ne itin gerai sekėsi, vis ko nors prisidirbdavau. Be to, buvau jau kartą iškritęs ir į šou grįžau tik iš Kalėdų Senelio gavęs maišą su mikrofonu", - pasitikėti savo jėgomis buvo nelengva. Eidamas į šį projektą Anatolijus sakė neturįs tikslo laimėti. Televizija, kameros, darbas scenoje - būtent tai jį ir paviliojo. „Atėjau išmokti. Patikėkite, kiek daug sykių teko save nugalėti! Scenos baimė, judesys - turėjau kur save perlaužti", - patikina vaikinas.
Sunkiausia Anatolijui buvo antrą projekto mėnesį, kai vieną dieną tapo visų priešu, o tarp keturių sienų atsiradusią įtampą turėjo išgyventi vienas. „Stebint kameroms nenorėjau su niekuo kalbėtis, neskambinau ir nerašiau tėvams, todėl tą mėnesį sėdėjau pats sau vienas su visu viduje susikaupusiu blogiu. Buvo akimirkų, kai norėjau pratrūkti, bet tvardžiausi. Atsigavau tik tada, kai su „South Express", su kuriuo koncertuodavau ir iki „Kelio į žvaigždes", surengėme pasirodymą viename Vilniaus naktiniame klube. Pabuvau įprastoje aplinkoje, praleidau laiką su žmonėmis, su kuriais bendravau iki projekto, ir atsigavau. Kai grįžome į realybės šou patalpas, pasijutau taip, lyg viską pradėčiau iš naujo. Nuo tada man ir ėmė sektis", - šypteli Anatolijus.
Ko jau ko, o pykčių ir intrigų trečiajame „Kelyje į žvaigždes" tikrai netrūko. Ypač dalyvių nesutarimai pradėjo badyti akis baigiantis projektui, tačiau Anatolijus to nė kiek nesureikšmina: „Nuo pat šou pradžios dalyviai susiskirstė į tam tikras stovyklas, tačiau akivaizdžios jos tapo tik tada, kai liko mažai žmonių. Ne ten sėdi, ne su tuo kalbi, ne tam nusišypsojai - vienas prie kito kabinėjomės dėl smulkmenų, vis labiau piktėjome. Stengiausi kuo mažiau veltis į visas šias nesąmones - juk gyventi nuolat stebimam kamerų ir taip nebuvo lengva."
Intrigos, intrigos, intrigos... Žiūrint projektą vis sunkiau darėsi vadinti muzikiniu. Tačiau Anatolijus šiuo klausimu turi šiek tiek kitokią nuomonę. Pasak jo, „Kelias į žvaigždes" - santrauka to, kaip tampama žvaigžde. „Darbas, konkurencija, apkalbos, paskalos - tai, kas patiriama tikrame kelyje į sceną, išgyvenome per keturis mėnesius. Patobulėjome ir kaip žmonės, ir kaip atlikėjai. Gal nepatikėsite, bet man tai patiko", - nusijuokia „Kelio į žvaigždes" nugalėtojas.
Ant laurų nemiegos
Electro, progressive, džiazas - mėgstamiausi Anatolijaus muzikos stiliai. Pats jis ne kartą skynė laurus įvairiuose fleitininkų konkursuose, taip pat groja saksofonu.
Dar gerokai iki „Kelio į žvaigždes" Anatolijus su draugu sukūrė projektą „South Express", kuriame jis groja saksofonu ir dainuoja, o draugas „miksuoja" plokšteles. „Nuo aštuoniolikos gyvenau tik iš muzikos. To, ką uždirbdavau, man visiškai užtekdavo", - jauno vaikinuko balse pasigirsta pasitenkinimas.
Tačiau kaip tokio originalaus muzikinio skonio atlikėją suviliojo gana skeptiškai vertinamas popmuzikos projektas? Anatolijus suskumba paprieštarauti: blogų dainų nėra. Galbūt yra banalių, tačiau jam tokių „Kelyje į žvaigždes", rodos, nepasitaikė. Tiesa, dauguma draugų prieš šou stengėsi būsimąjį nugalėtoją paprotinti ir sutartinai kartojo: „Durniau, kur tu eini?! Turi stiprų projektą, žmonėms jis patinka, kam tau dar „Kelias į žvaigždes"?!" Anatolijaus atsakymas būdavo paprastas: „Noriu televizijos!"
„Man atrodo, kad darbas televizijoje yra nuostabus, visiškas „kosmosas". Prisipažinsiu: apie kameras ir dėmesį svajojau nuo mažens, o dabar kartais pagalvoju ir apie kokią nors laidą, kad ir kulinarijos... Tiesa, kol kas apie tai svajoti anksti. Šie metai parodys, ko esu vertas, tačiau puikiai žinau, kad viskas priklausys tik nuo manęs paties. Laimėjau - valio, bet atsipalaiduoti negaliu. Turiu dirbti, dirbti, dirbti, kad kitąmet žmonėms be jokios sąžinės graužaties pasakyčiau: „Pateisinau jūsų lūkesčius." Pažadu: stengsiuosi neužmigti ant laurų. Turiu gerų draugų, kurie, jei tik kas, paspardys man užpakalį ir grąžins į vietą. Jie man žvaigždžių liga susirgti tikrai neleis", - nusijuokia popscenos naujokas.
Nemėgstamiausia Anatolijaus tema - mokslai. Prisipažįsta, jog kur kas geriau jaustųsi, jei niekas apie tai neklausinėtų. Vaikinas tyliai sušnabžda: „Ne dėl savęs, o dėl tėvų, prieš kuriuos nepaprastai gėda. Jiems skaudu ir liūdna kaskart apie tai skaityti." Druskininkuose baigęs dešimt klasių, krimsti mokslų Anatolijus išvyko į Vilnių, Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą, tačiau dėl ligos jos nebaigė. Vėliau studijas tiesiog apleido. „Tačiau sau ir tėvams pažadėjau, kad mokslus tikrai baigsiu. Kada? Kol kas nežinau, bet privalau tai padaryti."
Prizas - kilniems tikslams ir muzikai
Ką veiktų su laimėtais pinigais, pirmą kartą Anatolijus pagalvojo per Sidabrinį finalą, kai sustabdžiusi žurnalistė jo paklausė, ką darytų, jei Auksiniame finale būtent jam nusišypsotų laimė. „Pirmiausia pamaniau, jog dalį pinigų paaukosiu Druskininkų cerkvei - taip norisi padaryti ką nors gera. Tokia didžiulė suma man nukrito lyg iš dangaus, tad kodėl ja nepasidalijus su kitais? Kodėl būtent cerkvei? Todėl, kad esu stačiatikis ir Druskininkų cerkvėje vaikystėje praleidau labai daug laiko: giedojau chore, patarnavau per pamaldas", - garsiai paskelbęs apie savo ketinimus vaikinas sugebėjo nustebinti ne vieną. Tiesa, dabar Anatolijaus santykis su religija kiek pasikeitė - į šventovę jis užsuka labai retai.
„Tikrai nieko nepapirkinėju, tiesiog gėriu, kurį gavau, noriu pasidalyti su kitais. Žinau, kad tie pinigai cerkvei pravers, - neabejoja „Kelio į žvaigždes" nugalėtojas. - Tikrai nesu fanatikas, tačiau visuomet ant kaklo nešioju kryželį. Esu paprastas žmogus, kuriam, kaip ir visiems, būna sunku ir kuris liūdesio akimirkomis prisimena, jog tiki. Būna momentų, kai, rodos, nėra į ką atsiremti, tuomet susikaupi, pasikalbi su Dievu, ir jėgos sugrįžta."
Dalį pinigų Anatolijus ketina duoti tėvams - Druskininkų ligoninės Reanimacijos skyriui vadovaujančiai mamai ir po sunkios ligos bedarbiu tapusiam tėčiui. Savęs nuskriausti vaikinas taip pat neketina. „Nusipirksiu tai, kas padėtų „South Express" programą padaryti dar įdomesnę. Įsigiję daugiau aparatūros, turėsime daugiau galimybių. Dalį pinigų atsidėsiu mūsų projekto įrašams, leidybai, - ketina investuoti į muziką. Tačiau šou nugalėtojas turi ir kur kas žemiškesnių svajonių. - Noriu televizoriaus per visą sieną. Dar norėčiau naujų baldų butui ir veidrodinio disko rutulio - apie tokį jau seniai svajojau."
Nuosavame bute Naujininkuose Anatolijus gyvena su draugu. Kartu nedideliame būste šiuo metu glaudžiasi ir jo mergina Neringa. Juodu suvedė tas pats „Kelias į žvaigždes". Žavią klaipėdietę Anatolijus sako pastebėjęs iškart, kai su kitais vaikinais tik buvo įleistas į realybės šou patalpas. Jau netrukus simpatizuojantys jaunuoliai, stebint visai Lietuvai, vienas kitą apdovanojo karštais bučiniais. „Ji graži, įdomi, savotiška", - draugei komplimentų negaili realybės šou nugalėtojas. Visgi Anatolijus buvo vienas iš tų, kurie nuo realybės šou pradžios praėjus vos mėnesiui Neringai skyrė minusą. Sėdusi ant „karštosios kėdės" mergina iškrito iš žaidimo. „Kelio į žvaigždes" nugalėtojas nenoriai prisimena, kas tuo metu dėjosi jo galvoje. „Įvyko tai, kas įvyko. Svarbiausia, kad dar prieš jai iškrintant iš šou mudu viską išsiaiškinome, susitaikėme ir dabar tikrai nejaučiame nuoskaudų. Iki šiol gražiai bendraujame", - šypteli Anatolijus. Pasak jo, gyvenimas tarp keturių sienų stebint kameroms ir tikrovė gerokai skiriasi, tačiau santykiai su šou patikusia mergina liko tokie pat šilti ir nuoširdūs. „Žinau, kad nė vieni lietuviškame realybės šou užsimezgę santykiai dar nesibaigė laimingai, tačiau mes su Neringa apie tai negalvojame. Žmonės susitinka ir skiriasi - taip jau yra, ir visai nesvarbu, kokiomis aplinkybės santykiai užsimezga. Mums dabar yra gerai, nesistengiu galvoti, kas bus ateityje", - patikina Anatolijus ir po akimirkos prisipažįsta, jog iki šiol itin rimtų santykių dar nėra turėjęs.
