Nors per kraujus ir vargus, bet Gatvės muzikos dienos iniciatorius Andrius Mamontovas išsikovojo, kad ši džiugesį dovanojanti pavasario šventė neišnyktų it mamutai po ledynmečio.
Keletas faktų
Gimė 1967 m. rugpjūčio 23 d.
Veikla: legendinės grupės „Foje" įkūrėjas. Iširus grupei, rengia solinius koncertus, kuria muziką filmams ir spektakliams, dirba prodiuseriu. Išleido 11 solinių albumų. 1996 m. įkūrė labdaros fondą „Muzikantai vaikams". 1997 m. už spektaklyje „Hamletas" sukurtą pagrindinį vaidmenį pelnė specialųjį prizą Auksinį Dauguviečio auskarą. 2006 m. su grupe „LT United" atstovavo Lietuvai Eurovizijos dainų konkurse ir užėmė 6-ąją vietą. Šanchajaus kino festivalyje pelnė Aukso taurę už geriausią muziką filmui „Nereikalingi žmonės" ir kt.
Pomėgis: fotografija.
Gyvenimo būdas: propaguoja sveiką gyvenseną be narkotikų ir alkoholio. Nuo 1994 m. vegetaras.
Šeima: vedęs, su žmona Inga augina sūnų ir dukrą.
Vis dėlto Gatvės muzikos diena įvyks?
Dabar jau užtikrintai galiu pasakyti, kad ši šventė, be kurios jau neįsivaizduoju pavasario, tikrai bus. Smagu, jog tai tapo tradicija, nes jau trečius metus muzikantai ir visi prijaučiantieji muzikai pirmąjį gegužės šeštadienį (šiais metais gegužės 2-ąją) išeis į savo miesto gatves ir gros.
Vilniečiai jau gali registruotis ir užsiimti vietas. Kituose miestuose esantys savanoriai irgi tuo rūpinasi. Viliuosi, savivaldybės išduos leidimus, nebus jokių kliūčių.
Kiek žinau, dėl šio projekto teko nemažai pakovoti. Kalta krizė ar?..
Manau, Lietuvoje labiau juntama ne pinigų, o vertybių krizė. Labai nuliūdino mūsų kultūros ministro požiūris, neturėjimas argumentuotos nuomonės bei nematymas, kas žmonėms svarbiau, ko jie nori. Valdžia ypač dabar turėtų vengti nepopuliarių sprendimų, stengtis pelnyti žmonių palankumą. Nors pinigų buvo, iš pradžių valdininkai nusprendė neremti šio projekto. Net jei mūsų nebūtų parėmusi Vilniaus savivaldybė, niekas manęs nebūtų sustabdęs. Turiu sveikų ambicijų pakovoti už savo idėją. Jei ne vienur, tai kitur būtume radę rėmėjų.
Kasmet daugėja bendraminčių?..
Smagu, nes pirmaisiais metais Vilniuje į gatves išėjo apie septynis šimtus muzikantų. Tiesą sakant, nesitikėjau, nes norėjosi, kad viskas įsibėgėtų pamažu. Bet tas faktas rodo, jog žmonėms reikia tokios šventės. Pernai prisidėjo net trisdešimt vienas miestas ir iš viso tą dieną į gatves išėjo muzikuoti apie trys tūkstančiai žmonių. Argi nesmagu? Miestų ir miestelių gyventojai galėjo kartu pasidžiaugti ir pasiklausyti muzikos.
Kaip gimė Gatvės muzikos dienos idėja?
Pagrindinis stimulas surengti tokį projektą - džiaugsmas, kurio taip trūksta mūsų kasdieniame gyvenime ir kurį galime padovanoti patys sau. Aš esu tik idėjos skelbėjas, o pačią šventę susikuria žmonės. Tai skatina bendrumo, vienybės jausmą. Kiekvienas, įsitraukęs į šventę, tampa didelio grojančio miesto dalimi.
Sulaukiu nemažai laiškų, žinučių, gerų atsiliepimų, kad žmonės laukia šios šventės.
Kuo šiemet Gatvės muzikos diena bus kitokia?
Naujiena ta, kad šiais metais švenčiame Lietuvos tūkstantmetį. Todėl norėjosi įtraukti viso pasaulio lietuvių bendruomenes. Kad visi lietuviai, kad ir kur jie gyventų - Australijoje ar Amerikoje, tą dieną išeitų į gatves: kas groti, kas pasiklausyti muzikos. Asmeniškai išsiunčiau viso pasaulio lietuvių bendruomenėms laiškus. Jau gavau atsakymą iš Australijos, Čikagos, kaimyninės Baltarusijos, jog ši idėja žmonėms patinka ir jie stengsis organizuoti Gatvės muzikos dieną savo miestuose.
Kokių dar turite kūrybinių sumanymų?
Žadu surengti keletą koncertų, vasarą dalyvausiu „Be2gether" festivalyje. Nors jis negavo finansavimo, rengėjai nenuleido rankų ir tęs šią tradiciją.
Kovo 22-ąją su M. Martinsonu vyksime į Honkongą, tarptautinį kino festivalį, kur pristatysime filmą „Nereikalingi žmonės", ieškosime rėmėjų, partnerių naujų filmų kūrimui užsienio rinkose. M. Martinsonas turi kelis naujus scenarijus.
Dar esu pakviestas būti žiuri nariu tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris". Taigi tų planų ir idėjų turiu begalę.
Ar labai nuliūdote, kad filmas „Nereikalingi žmonės" nepelnė „Oskaro"?
Nors filmo kūrėjai grįžo be „Oskaro", didelis pasiekimas, kad „Nereikalingi žmonės" buvo pristatyti Geriausio filmo užsienio kalba nominacijai, jis buvo rodomas įvairiuose festivaliuose. Pamatyti iš arti tą virtuvę, užmegzti naudingas pažintis - neįkainojama patirtis, kuri labai pravers kuriant naują filmą.
