Pirmojo muzikinio realybės šou „Kelias į žvaigždes" nugalėtojas Andrius Rimiškis neslepia - jo gyvenime įtemptas laikas. Sumažėjus koncertinės veiklos, prasidėjo kova už būvį, reikia labai stengtis. Tačiau nei sėkmė, nei skambučiai su naujais pasiūlymais Andriaus neapleidžia. „Matyt, Dievo ranka mane saugo", - šypsosi naujasis „Lietuvos ryto TV" laidos „Žvejo vizija" vedėjas.
Andriau, muzikos atlikėjai skundžiasi, kad dėl sunkmečio smarkiai sumažėjo koncertų...
Taip, pragyventi iš muzikos nebeįmanoma. Nebent esi dainų autorius, dar vadovauji kelioms grupėms... Aš gyvenu iš nekilnojamojo turto. Darbų yra, bet finansai visur stringa.
Vis dar vadovaujate uostamiesčio sporto klubui?
Iš sporto klubo išėjau prieš pusmetį. Turėjau pasirinkti arba statybų verslą, arba sporto klubą - visur nespėdavau. Pasirinkau statybų verslą ir neapsirikau: šiandien klubas labai sunkiai verčiasi. Matyt, Dievo ranka mane pasaugojo ir neleido paslysti (šypsosi).
Ar tai reiškia, kad dabar sportuojate kur kas mažiau nei anksčiau?
Sportuoju, tačiau įtempto grafiko nėra. Kur kas daugiau dėmesio tam skirdavau prieš patekdamas į realybės šou.
Gal yra sričių, kuriose norėtumėte išmėginti savo laimę?
Nekeliu sau išankstinių uždavinių - priimu tokias galimybes, kurias pasiūlo gyvenimas. O kad mėgstu iššūkius, niekam ne paslaptis. Man gyvenimas - tarsi nesibaigiantis nuotykis.
Vienas jų - jūsų vedama laida apie žvejybą?
Taip, tai buvo visiškai netikėtas pasiūlymas. Būtent tą dieną svarsčiau, ko dar imtis, kai išgirdau pasiūlymą vesti laidą apie žvejybą. Kadangi žvejoju nuo mažens, sutikau nė negalvodamas. Jei laida būtų apie ką kita, gal ir būčiau pasvarstęs, o dabar... Tai bus ir darbas, ir pomėgis. Pirmąją laidą filmavome mano gimtajame Jūžintų krašte, kitas ketiname filmuoti Norvegijoje. Būti laidos vedėju buvo viena iš mano svajonių.
Sumažėjus koncertų, galite pasimėgauti laisvu laiku?
Nieko panašaus. Gal mane paveikė šalies nuosmukis? Tačiau norėdamas išlaikyti tą patį uždarbį kaip anksčiau, turiu dirbti keliskart daugiau. Šiais laikais negali apsiriboti viena veikla. Na, kiek laisvesni gal tik sekmadieniai...
Vadinasi, atsiriboti nuo minčių apie rytdieną ne taip paprasta?
Pabėgti nuo panašių minčių išties sunku. Vakare, vos atsigulęs į lovą, pradedu svarstyti, kas laukia priešaky... Todėl užmiegu tik paryčiais. Geriausias pabėgimas nuo susikaupusių problemų - išjungti telefoną arba išvykti su antrąja puse prie jūros.
Kaip seniai judu su Vaida kartu?
Treji metai ir keturi mėnesiai. Dabar ji moko vaikus šokti, papildomai lanko siuvimo kursus - svajoja kurti drabužius. Pastaruoju metu mane vis skersai ir išilgai matuoja (juokiasi). Sakiau, reikės kokį manekeną jai nupirkti.
Daugelis žinomų Lietuvos veidų slepia asmeninį gyvenimą. O jūs nebijodamas atvirai dėstote visas kortas...
Uždraustas vaisius visada saldžiausias (šypsosi). Kuo labiau slėpsiesi, tuo daugiau domėsis. Manau tai - vis savireklamos dalykai. Aš neturiu ko slėpti.
Ne paslaptis, kad sulaukiate įkyrių gerbėjų dėmesio. Kaip visa tai priima Vaida?
Gerai. Didelių nesklandumų dėl to nekyla. Nors būna dienų, kai esu baudžiamas tyla, bet didesnių bausmių nėra (šypsosi).
Ar gali būti, kad vieną dieną jūsų draugystę vainikuos graži šventė?
Be abejonės. Vestuvės bus.
Sakoma, kad šis įvykis moteriai labai reikšmingas...
Aš manau, kad tas įvykis abiem svarbus.
Andriau, išduokite, kuo jus sužavėjo Vaida?
Paprastumu, natūralumu, gerumu ir grožiu.
Su viešumu jau susigyvenote?
Kartais pajuokauju, kad būtų labai gerai gyventi su kauke: padainavai, nusiėmei kaukę ir vėl gyveni savo gyvenimą. Malonu susitikti su žmonėmis, pabendrauti, bet tas dėmesys labai vargina. Stengiuosi kuo mažiau lįsti į viešumą.
Viena didžiųjų jūsų aistrų - kulinarija. Smalsu, kur apsiperkate?
Niekada neinu į didžiuosius prekybos centrus. Reikiamų produktų ieškau vėlai vakare mažesnėse parduotuvėse. Jose nėra masės žmonių, kurie stebėtų ir komentuotų. Iš pradžių dėmesį labai mėgau, bet dabar stengiuosi juo nepiktnaudžiauti. Aplink ir taip pernelyg daug įtampos, nesibaigiančių darbų... O čia dar nuolatiniai aplinkinių žvilgsniai.
Kaip sekasi priimti kritiką?
Aš ją girdžiu ir priimu, tačiau blevyzgojimus praleidžiu pro ausis. Užgauliojančių paauglių kritikos nepriimsiu. Ilgainiui išmoksti atsirinkti.
Koks jūsų gyvenimo credo?
Nuo pat vaikystės stengiuosi su aplinkiniais nesiegti taip, kaip pats nenorėčiau, kad su manimi būtų elgiamasi. Tikiu, kad judėti į priekį padeda geranoriškumas, draugiškumas ir nuoširdumas.
Vis pabrėžiate, kad Klaipėdoje jau leidžiate šaknis. Kuo ji tokia brangi?
Nė nežinau. Gal kad čia daugiau gamtos, jūra šalia... Visa tai man primena, kad esu kilęs iš mažo miestelio. Noriu čia likti visam. Ir namo statybą pradėjau - leidžiu šaknis (juokiasi). Neįsivaizduoju savęs Vilniuje.
Gal jau žinote, kada iškelsite namo pabaigtuvių vainiką?
Sunku prognozuoti, kada tą vainiką pakabinsiu. Statybos gali užtrukti gana ilgai. Ne paslaptis, kas Lietuvoje dedasi... Viskas atsiremia į finansus.
Galėtumėte pasakyti, kada pajutote krizę?
Beveik nuo gruodžio. Atlikėjui tai - pats pelningiausias mėnuo, bet paskutinį praėjusių metų vakarą neturėjau koncertų. O prieš metus per vakarą koncertavau šešiose vietose. Akivazdu, jog žmonės pradėjo daugiau taupyti: dabar geriau muzikinį centrą pasigarsins negu atlikėją samdys ir jam mokės.
Nuogąstaujate dėl sunkmečio?
Ko čia bijoti? Mes, žmonės, prisitaikysime kaip tie tarakonai. Pragyvensime sunkesnį periodą, ateis lengvesnis.
Ar pradėjote taupyti?
Tikrai nesu taupus ir tai, matyt, mano problema. Kita vertus, ką ten pritaupysi? Jei atsiranda laisvų pinigų, perku kelionę ir lekiu iš Lietuvos. Vaida šiuo klausimu kur kas taupesnė.
Kaip dažnai pramogaujate svetur?
Tris ar du kartus per metus, bet artimiausiu laiku poilsinių išvykų neplanuoju.
Teko girdėti, kad ir sirgdamas lipate į sceną...
Nesinori nuvilti gerbėjų. Kartą prieš pat koncertą, kai pakilo aukšta temperatūra, buvau nuvežtas į ligoninės priimamąjį, o iš ten - tiesiai į sceną. Tąkart neįsivaizdavau, kaip tas koncertas pasibaigs. Pirma jo pusė praėjo gerai, o paskui akyse ėmė juoduoti. Bet planuotą programą pabaigiau, o dar kelis kūrinius publikos pageidavimu ir pakartojau.
Panašu, kad ir sunkmetis nuo muzikos neatbaidys?
Neturėtų (juokiasi). Ką tik išėjo ketvirtasis mano albumas, palengva pradedamas penktasis.
Smalsu, kaip apibūdintumėte savo gyvenimo būdą?
Sveikuolis nesu, bet kavos negeriu: man nepriimtina ir neskanu. Kas kita ekologiška juodoji arbata, kurios pirmą kartą ragavau svečiuodamasis pas dainininką Romą Dambrauską. Ji labai stipri, geriama su citrina ir medumi. Būna dienų, kai valgau tik sveiką, garuose ruoštą maistą, tačiau po kurio laiko pasiilgstu didžkukulių. Man būtina įvairovė.
Tiesa, kad mielai sukiojatės virtuvėje?
Taip, tas procesas man nepaprastai artimas. Nuo vaikystės mėgstu eksperimentuoti, kurti naujus receptus, o dabar ir su profesionaliais virėjais pasikonsultuoju. Dažnai pavartau kulinarijos knygas. Maisto gaminimas man - visiškas atotrūkis nuo dienos darbų. Net ir vėliau grįžęs namo nepasikuklinu ir ruošiu vakarienę.
Matyt, visai tikėtina sulaukti ir kulinarinės Andriaus Rimiškio laidos?
Kodėl gi ne? Buvo tokių minčių, tačiau kol kas dar neturiu ko plačiau pasakoti.
