„Norvegija, Latvija, Ukraina, Estija", - artimiausių kelionių geografiją vardija 2005-ųjų muzikinio realybės šou „Kelias į žvaigždes" laimėtojas Andrius Rimiškis (22). Ne, šiose šalyse jis ne koncertuos, o... žvejos ir filmuosis, nes to reikalauja naujasis „Lietuvos ryto" televizijos laidos „Žvejo biblija" vedėjo darbas.
Kai pirmąsyk prieš kameras sveikinaisi su žiūrovais, nedrebėjo rankos ir kojos?
Baisu nebuvo. Priešingai - labai įdomu. Tai - mažytės mano svajonės išsipildymas, nes visuomet norėjau vesti televizijos laidą. Gavęs šį darbo pasiūlymą iškart priėmiau. Pirmuoju filmavimu likau patenkintas - viskas neblogai (prietaringai triskart nusispjauna per kairį petį ir dairosi medinio daikto, norėdamas į jį pabelsti). Aišku, man dar stinga patirties - juk gyvenime nesu vedęs jokios laidos. Bet nieko - kuo daugiau praktikos, tuo bus geriau. Laidoje kol kas darau beveik viską: esu jos vedėjas, kalbu už kadro, dalyvauju montuojant. Žavi tai, kad visi filmavimai nenuspėjami ir įvairūs - keičiasi žūklės sezonas, mada.
Kur ir kada pradėjai žvejoti?
Vaikystėje atostogaudavau kaime pas senelį, o mūsų kraštuose gausu įvairiausių vandens telkinių. Tad ir žvejodavau. To išmokė tėtis. Vėliau išvažiavau į Vilnių, prasidėjo realybės šou, koncertai... Žuvims laiko beveik nebeliko. Persikėlęs į Klaipėdą, ėmiau daugiau domėtis nestandartine žūkle. Man labiausiai patinka žvejoti upėse ir ežeruose. Ten daugiau azarto, maloniau žuvį traukti. O jūroje keli ją, užkibusią, aukštyn kaip kokį kibirą vandens.
Kiek turi meškerių?
Gal dešimt ar penkiolika. Inventoriaus sparčiai gausėja.
Dabar, pradėjęs nuolat važinėti iš Klaipėdos, kur gyveni, į Vilnių, kuriame dirbi, gimtuosiuose Jūžintuose būsi retas svečias?
Savo namais vadinu Klaipėdą, bet Jūžintų, kur gimiau ir augau, niekada nepamiršiu. Ten - mano širdies namai. Net pirmąją laidą Jūžintuose filmavome: Rokiškio rajonas, kaip ir visa Aukštaitija, - ežeringas kraštas, čia yra kur meškerę įmerkti. O gyvenimas ant ratų man nebaisus - prie to jau įpratęs. Važiavimo iš Klaipėdos į Vilnių net nebevadinu kelione.
Ir kur Jūžintų apylinkėse geriausiai kimba?
Nesakysiu! Žvejai niekada neišduoda gerų vietų.
Jei jau viską darai kaip žvejai, gal ir meluoti pradėjai? Juk sakoma, kad jų kalbas apie laimikio dydį reikia kelis kartus patikrinti...
Žvejai - ne melagiai. Jie tik truputį viską perdeda. Tai - švelnus melas.
Kokią didžiausią žuvį esi sugavęs?
Dvylikos kilogramų lydeką ir septynis su puse kilogramo sveriantį karpį. Sugavau juos Aukštaitijoje.
Laimikį pats valai ir kepi?
Žuvis aš gaudau, valau rečiau... O gaminti man patinka. Tai - vienas didžiausių pomėgių, atgaiva po įtemptos dienos. Mano firminis patiekalas - į foliją įsuktas orkaitėje keptas karpis su lašinukais ir bulvėmis. Paprasta, bet skanu. Pamėginkit patys.
Ar vis dar vadovauji sporto klubui ir statybų bendrovei?
Sporto klube tebuvau samdomas direktorius, tad kai nebespėjau visų darbų, turėjau šių pareigų atsisakyti. Pasirinkau tai, kas svarbiau, - statybų bendrovę, kurios vienintelis akcininkas ir esu. Šiuo metu statybų srityje - sunkmetis, nors pamažu judame į priekį, turime užsakymų visoje Lietuvoje, tik atsiskaitymai vis vėluoja. Apie verslo perspektyvas šiandien sunku ką pasakyti, bet, manau, ateityje bus geriau. Džiaugiuosi, kad įmonėje dirba profesionalų komanda. Kai kurie šioje sferoje sukasi jau po tris dešimtmečius.
Ne tik dirbi keliuose darbuose, bet ir studijuoji kultūrinės veiklos vadybą Klaipėdos kolegijoje. Kokią vietą gyvenime dabar užima tave išgarsinusi muzika?
Muzika visada buvo mielas, brangus, bet ne pagrindinis mano užsiėmimas. Niekuomet negalvojau, kad galėsiu iš jos gyventi. Kitaip buvo tik po realybės šou, kai per dieną tekdavo dalyvauti net keliuose koncertuose. Dabar visko mažiau. Natūralu, kad po kilimo būna kritimas. Muzikos neatsisakysiu. Gal kada net ir duoną iš jos imsiu valgyti. Nors, kai pagalvoju, ir dabar koncertų stygiumi negaliu labai skųstis...
Pasklidusios kalbos apie tavo ir mylimosios šokėjos Vaidos Pužaitės vestuves - iš piršto laužtos ar teisingos?
Tai nėra tikra žinia. Bet nekreipiu dėmesio - kaip kas nori, taip gali interpretuoti. Esame kartu jau trejus metus ir keturis mėnesius (iškart pasitaiso, kad mėnesiu mažiau: tą tiksliai žino, mat draugauti pradėjo sausio 1-ąją), bet vestuvių dar nekeliame. Tam žingsniui reikia subręsti, o mes abu užsiėmę mokslais, gyvenimo kūrimu. Vaida ne tik studijuoja, bet ir domisi dizainu. Aš išvis sukuosi pašėlusiu tempu. Jau kai tuoksimės, visi žinos: nesislėpsime ir apsaugos nesamdysime.
Gal į žūklę kada išsiruošite drauge su Vaida?
Jei pakviesčiau, tokios progos ji gal ir nepraleistų. Bet juk yra auksinė taisyklė: moterys žvejyboje - blogas ženklas. Be to, manau, Vaidai labiau patiktų laive ne žvejoti, o degintis. Tad palaukime vasaros...
