Arnas Klivečka tikina, jog dukrelės gimimas nesujaukė įprasto gyvenimo ritmo. „Tik gal šiek tiek pakoregavo dienotvarkę, nes laisvalaikį stengiamės derinti prie mažosios Arnės režimo", - sako TV laidos „Sąmokslo teorija" vedėjas Arnas Klivečka.
Kokiomis nuotaikomis gyvenate gimus dukrytei?
Dabar man yra du svarbiausi dalykai: dukrytė ir televizijos laida. Taip ir gyvenu susidvejinęs, bet tai - ne šizofrenijos simptomas (juokiasi). Keistai geras jausmas.
Dabar - jokių triukšmingų vakarėlių... Gal ir rūkyti metėte?
Ne. Tik dabar rūkau ne kambaryje, o išėjęs į terasą. Mes su Ramune niekada nebuvome mėgėjai vaikščioti po oficialius renginius, o dabar juo labiau atsisakome. Viena močiutė serga, kita (Ramunės mama) gyvena Panevėžyje. Juk neveši vaiko tokį kelią dėl kelių valandų. Auklei palikti dar nesinori, nes Arnei - tik penki mėnesiai. Be to, ir Ramunė neatsipalaiduos, nes visą laiką galvos, kaip ten kas.
Nemėgstate lankytis garsenybių vakarėliuose?
Kad jau seniai esu išsišėlęs, vakarėliai man nėra būtinybė. Kas kita pasisėdėjimai su draugais. Gal ir kvailas esu, bet, pavyzdžiui, tokie snobiški renginiai kaip naujo aromato pristatymas, kur susirenka tie patys trisdešimt snukių nemokamai vyno paragauti, manęs visai nedomina. Užtenka geltonąją spaudą pavartyti - kad ir koks būtų vakarėlis, vis tie patys... Kiek tų mūsų garsenybių?! Ant pirštų gali suskaičiuoti. Maskvoje irgi tas pats velnias. Tik ten į visokius renginius laksto ne trisdešimt, o trys šimtai tų pačių snukelių. Užtat spauda turi apie ką rašyti: kur F. Kirkokovas orą pagadino, su kuo miega grupės „Ivanuški" atlikėjas...
Audringas gyvenimas jau praeityje?..
Kodėl gi?.. Su gera kompanija visada smagu „pabaliavoti". Esu futbolo aistruolis, tad vakare, kai rodo rungtynes, su draugais „prilimpame" prie televizoriaus. Ir po skardinukę alaus išlenkiame. Nors tai ne mano mėgstamiausias gėrimas, kokios rungtynės be šio papildomo atributo (šypsosi). Per daug ir negali atsipalaiduoti, nes rytą - į darbą. Reikia pailsėti, būti geros formos.
Mažoji Arnė leidžia tėveliams išsimiegoti?
Arnė netriukšminga. Be to, Ramunė su dukrele miega kitame kambaryje. Kol kas esu vienintelis šeimos maitintojas, tad jos leidžia man pailsėti. Vakarais dažnai užsisėdžiu rinkdamas medžiagą naujai laidai. Turiu sekti žinių ir politines laidas, spaudą.
Dabar daugelis garsenybių dvasios ramybės ieško praktikuodami jogą...
Mes su Ramune esame standartinė šeima. Nemedituojame, ant galvos nestovime ir dar netapome vegetarai. Kroso vakarais irgi, deja, nebėgiojame. Valgome karbonadus, kotletus ir cepelinus. Ypač mėgstu su varške, riebiu padažu ir užgerti pienu. Nors visa tai nesuderinama ir paskui iškart lekiu į tualetą, man toks derinys pats skaniausias.
O kai noriu „atsijungti", pasižiūriu gerą seną rusų komediją, kad ir „Nacionalinės medžioklės ypatumai" ar kažką panašaus.
Ko gero, mažiau laiko lieka pomėgiams?
Manau, viską galima suderinti. Randu laiko ir pažvejoti. Tik turiu labiau planuoti laisvalaikį, išvažiavimus į miestą. Kai Ramunei reikia į kirpyklą, parduotuvę ar išvykti dėl kokių nors reikalų, aš lieku su Arne. Kuo puikiausiai susitvarkau. Net keisti sauskelnes ir apkakaliotą užpakaliuką nuplauti man - jokia tragedija. Tik vos gimusią Arnę bijojau į rankas paimti: tokia trapi ir gležna atrodė - it porcelianinė.
O dabar ir į lauką išvežu. Ausinukus pasiimu, užsileidžiu radiją ir važinėjamės.
Gal dalyvavote gimdyme?
Dalyvavau. Kadangi Ramunei darė cezario pjūvį, gimdymą stebėjau už stiklinės sienos. Viską nufilmavau. Nenualpau ir gaivinti manęs nereikėjo (šypsosi).
Vėlyva tėvystė, jūsų nuomone, privalumas ar?..
Nežinau, privalumas ar trūkumas. Yra kaip yra. Šiuo klausimu esu fatalistas. Ne mes sprendžiame, kada vaikui ateiti į šį pasaulį. Jis gimsta, kai ateina laikas. Manau, šį procesą reguliuoja kažkas iš aukščiau.
Žmona jums padovanojo dukrą. O kaip jūs atsidėkojote?..
Per kiekvieną įsimintiną datą Ramunei ką nors padovanoju, bet tikrai ne šimtus kainuojančio. Kartais net pakelėje surinkta gėlių puokštelė reiškia kur kas daugiau nei brangiausios dovanos. Svarbiausia - dėmesys. Dabar žydi alyvos, tai eidamas namo nulaužiu šakelę. Baru save, jog gėda ir negražu laužyti medį, bet taip norisi gražiai žmonai padovanoti gražią gėlę.
Panašu, kad net po šešerių metų jūsų meilė Ramunei neišblėso...
Meluočiau, jei sakyčiau, kad meilė su metais stiprėja. Kažin, ar tai realu. Tačiau mūsų jausmai vienas kitam yra stabiliai vienodi, o dvasinis ryšys tvirtėja. Tai - puiku. Netikiu visokiais sapaliojimais, kad meilė baigiasi po trejų metų, santuokos krizė poras puola po vienerių, penkerių ar bala žino kiek metų. Mūsų šeimoje jokios krizės nei ateina, nei išeina. Per šešerius metus su Ramune nė karto nebuvome rimtai susipykę.
Ar tai įmanoma?
Turbūt sutapo biolaukai. Šeima negali egzistuoti pagal kažkokius susitarimus. Arba tas ryšys yra, arba nėra. Viskas turi išeiti natūraliai. Man didžiausia vertybė - ištikimybė. Žinau, kad turiu išsilaikyti ir gyventi dėl šeimos.
Į naująjį butą kėlėtės astrologės parinktą dieną. Tikite horoskopais?
Tikiu ir horoskopais, ir likimu. Nors keltis į butą palankią dieną pagal žvaigždes buvo Ramunės idėja. Specialiai nelaukėme tos lapkričio 21-osios. Viskas taip susiklostė, jog anksčiau ir nebūtume galėję įsikraustyti.
Gal turite asmeninį horoskopą?
Ne. Nenoriu, nes baisoka būtų sužinoti savo ateitį. Net skaitydamas laikraštį, peržvelgiu, ką sako žvaigždės. Nors bendri horoskopai netikslūs, kiekvienas nesąmoningai ar sąmoningai kažkokiu dvidešimt septintuoju pojūčiu pritaikome ką nors sau.
Įsigijote prabangų butą prestižinėje vietoje, pušyne. Gal banką apiplėšėte?..
(Juokiasi.) Nėra tas butas jau toks prabangus. Ir nors už lango pušynas, girdėti automobilių gausmas. Bet pušynas gerai. Dukrytę išvežame į balkoną ir ji kvėpuoja grynu oru.
Ir jokio banko Arnas Klivečka neplėšė. Viskas įsigyta už nemažą paskolą. Su banku sutartį pasirašiau dar 2007 metais. Tada niekas nei žinojo, nei tikėjo, kad gali užklupti ekonomikos krizė. Nebent nutuokė tie žmonės, kuriems dabar ta krizė nė motais, gal net į naudą.
Vedate laidą „Sąmokslo teorija", bendraujate su politikais. Gal žinote, kada pagaliau baigsis sunkmetis?
Kol kas krizė, manau, tik gilėja. Politikai, su kuriais tenka bendrauti laidose, turi gerų ketinimų, tačiau, mano galva, neranda sprendimo būdų, kaip kuo neskausmingiau iš jos išbristi. Lietuva - ne Amerika, litų papildomai neprispausdinsi. Manyčiau, mūsų šalyje yra daugiau bankų krizė, kuriai įtakos turėjo be proto dalijamos nepamatuotos paskolos į kairę ir į dešinę.
Viename interviu sakėte, jog didžiausias gyvenimo tikslas - vaikai ir dvasinė ramybė. Ir kad vaikų turėsite tiek, kol pagaliau gims berniukas...
Kiekvieno vyro priedermė - norėti sūnaus kaip giminės pratęsėjo. Tačiau niekada dėl nieko nesigailiu. Turiu nuostabią dukrytę ir apie antrą vaiką su Ramune kol kas tikrai negalvojame. Nebent turėtume kokį milijoną pasidėję banke, tada kitas reikalas. Ekonominė situacija labai nepalanki šeimai gausinti (šypsosi).
Ar subrendusio tėvelio įvaizdžio negadina ausyje įvertas auskaras?
Jo nebuvau išsivėręs nuo 1991 metų. Taip pripratau, jog to auskaro net nepastebiu. Kartais net pamirštu, kad jis apskritai yra. Jei man nekliudo, kodėl gi turėčiau ką nors keisti?
Kadaise buvote cinikas ir mėgdavote kartoti, jog cinizmas - gyvenimo priešnuodis...
Žmonės keičiasi. Matyt, Ramunė sugebėjo užgesinti mano atvirai išreikštą cinizmą ir nihilizmą. Anksčiau man į viską buvo nusispjaut. Nemačiau gyvenimo prasmės. Gyventi vien sau, dėl savęs - idiotizmas, absoliutus egoizmas. Gyvenime turi būti tikslas, o aš jo neturėjau, gal todėl neigiau gyvenimą ir save, kol nesutikau Ramunės. Verta buvo laukti visus tuos keturiasdešimt metų.
