„Norisi išmėginti viską, ką siūlo likimas, antraip gyvenimas taptų nuobodus“, – atvirai pasakoja grupės „Face Time“ vokalistas Jurgis Brūzga, kurį pastaruoju metu vis dažniau galima išvysti ne scenoje, o televizorių ekranuose.
Vedate laidą „Dainų dainelė“, dainuojate TV projekte, studijuojate džiazo vokalą. Kaip visur spėjate?
Pastaruoju metu dėl įvairios veiklos daug ko ir nespėju, tenka verstis per galvą. Bet kol kas nei egzaminai (kaip tik prasidėjo sesija), nei TV projektai, kuriuose dalyvauju, labai nenukentėjo. Jau du egzaminus išlaikiau ir palyginti visai neblogai. Aišku, galėjau ir geriau, bet dėstytojai, tikiuosi, supranta ir mato, kad dešimtukui neištempiau ne iš tingumo.
Gal dėstytojai jums nuolaidžiauja?
Nenuolaidžiauja, bet ir pagalių į ratus nekaišo. Už gražias akis niekas gero pažymio rašyti negali, vis tiek reikia įdėti pastangų. Be to, šie studijų metai paskutiniai – ant nosies bakalauro diplomas. Nemėgstu nieko daryti atmestinai. Juolab kad muzika – mano ateitis. Noriu gyvenimą susieti su scena.
Egzaminams pasiruošti belieka naktys?
Panašiai. Daugelis studentų, net nieko rimta neveikdami, paprastai egzaminams susizgrimba ruoštis prieš pat atsiskaitymą. Džiaugiuosi, kad mokslams skirdamas tiek pat laiko dar spėju nuveikti tiek daug įdomaus ir naudingo. Bet vien sėkme pasikliauti neužtenka, reikia dar ir pirštelius pakrutinti.
Televizijoje esate dažnas svečias...
Ateityje iš muzikos noriu valgyti duoną, todėl suprantu, jog eteris – puiki galimybė tapti žinomam, būti pastebėtam. Kiekvienam atlikėjui ar šou pasaulio žmogui tai labai svarbu. Tik kai kurie galbūt atvirai to neprisipažįsta. Televizija – didžiulė reklama. Ne paslaptis, kad daugelis į koncertą ar kitą renginį eina pastūmėti reklamos. Būna arba matę per „teliką“, arba skaitę apie atlikėją žurnale. Vien talento šou pasaulyje neužtenka.
TV projekte „Lietuvos dainų dešimtukas“ dalyvaujate dėl reklamos?
Dainuoti man patinka. Ypač mėgstu džiazą, nes tai – profesionali muzika. Be to, šis žanras suteikia erdvės ir laisvės improvizacijoms. Šiame projekte dalyvauju tikrai ne vien dėl to, kad išgarsėčiau. Tiesiog smagu, nes šis šou – žaidimas. Juk gyveni tik vieną kartą, tad norisi išmėginti viską, ką siūlo likimas.
Turite sveikų ambicijų tapti šio projekto nugalėtoju?
Manau, kiekvienam dalyviui būtų smagu laimėti, bet neturiu tokio tikslo. Yra gana daug rimtų konkurentų, galinčių tapti finalo nugalėtojais. Esu scenos žmogus, todėl šis projektas – puikus būdas tobulėti. Su scenos partnere Lina Žvirblyte repetuojame kasdien. Be to, įdomu išmėginti jėgas kitame žanre, vis naujame vaidmenyje.
Kaip supratau, mėgstate riziką, naujoves. Gal neatsisakytumėte šokti ir parašiutu?
Gyvenime vadovaujuosi principu: kol neišmėginai savo kailiu, nežinai, ko netenki. Rizikuoti man patinka, bet rizika turi būti pasverta. Ar šokčiau parašiutu? Mano porininkė Lina Žvirblytė jau seniai mane įkalbinėja. Ji pati tai dariusi ne kartą, o man, prisipažinsiu, baugoka. Bijau ne aukščio, tiesiog blogai jaučiuosi nejusdamas tvirto pagrindo po kojomis (juokiasi). Bet, ko gero, gal ir pasiryšiu (šypsosi).
Buvote „Dainų dainelės“ dalyvis, o dabar tapote jos vedėju. Jaučiate sentimentų?
Išlikę daug malonių prisiminimų. Iki septyniolikos metų dalyvaudavau „Dainų dainelės“ konkursuose, tačiau vesti laidą sutikau ne dėl sentimentų. Nauja patirtis, naujos pažintys, nauji potyriai – reikia visko paragauti. Juk kai valgai vienodą maistą, jis atsibosta. Labiausiai nekenčiu monotonijos ir rutinos, nuo kurios gyvenimas tampa pilkas. Be to, kiekvienas potyris gyvenime gali praversti, nes niekada nežinai, kur tave nublokš likimas. Vedėjo darbas moko bendrauti, žaibiškai reaguoti kritinėse situacijose ir iš jų išsisukti, taisyklingai kalbėti.
Viename interviu prasitarėte, kad prieš filmavimą kamuoja nemiga... Laidos sezonas jau įpusėjo, o vis dar neapsiprantate?
Kiekvienąsyk labai jaudinuosi, nes vesti laidą – didžiulė atsakomybė, norisi, kad viskas pavyktų sklandžiai. Jei jau ko imuosi, turiu padaryti ne bet kaip, o gerai. Jei „chaltūrinsi“, tapsi niekam neįdomus, net sau – nenoriu būti vidutinybė. Kadangi dabar labai trūksta laiko gerai pasiruošti laidai, jau prieš dieną imu nervintis. Šeštadienį vėlai vakare baigiasi „Lietuvos dainų dešimtukas“, o sekmadienį laukia „Dainų dainelės“ filmavimas. Labiausiai bijau nakties, nes prasivartau iki paryčių negalėdamas sudėti bluosto.
Vadinasi, apie laisvalaikį kol kas galite tik pasvajoti?
Ir svajoti neturiu kada (juokiasi). Pamenu, prieš tris savaites vieną dieną turėjau dvi laisvas valandas, tad nesidairydamas nuskuodžiau į filmą. Dainuodamas esu savo stichijoje, nesijaučiu nuskriaustas. Tik pasiilgstu koncertinės veiklos. Pastaruoju metu su grupe „Face Time“, kurios vokalistas esu, labai mažai koncertuojame, nes esu paniręs į kitą veiklą. Jau pasiilgau ir vakarėlių, ir ramaus padrybsojimo ant sofos, kai niekur nereikia skubėti.
Mėgstate lankytis vakarėliuose, kuriuose renkasi garsenybės?
Kartais būna smagu, o kartais supranti, jog tai neatsiejama nuo tavo, kaip atlikėjo, gyvenimo. Jei jau kartą pasirinkai sceną, turi visur dalyvauti, bendrauti, būti matomas. Yra geras posakis: brendis plečia ne tik kraujagysles, bet ir pažintis (juokiasi).
Be muzikos, turite kitų pomėgių?
Patinka keliauti, nesvarbu, ar tai būtų Prienai, ar Japonija. Dar mėgstu žaisti krepšinį. Mokykloje visi tikėjosi, kad būsiu krepšininkas.
Bet paviliojo muzika?
Greičiausiai dėl to „kalti“ genai. Abu mano tėvai – muzikai. Tiesa, iš pradžių jie tikrino mano gabumus – leido išmėginti jėgas visose srityse. Ir piešiau, ir lipdžiau – ko gero, lankiau visus būrelius, kokie tik buvo, kol tėvai suprato, kad geriausiai galėsiu save realizuoti muzikoje. Neapsiriko. Dabar muzika – ir mano gyvenimo būdas, ir pomėgis, ir pragyvenimo šaltinis.
Tikriausiai neatsiginate gerbėjų?
Nepasakyčiau, kad gerbėjos kartųsi ant kaklo (juokiasi). Būna, užkalbina, pasišnekučiuojame, bet, laimė, nepersekioja ir meilės laiškelių nesiuntinėja. Gal kai kurias nuvilsiu – jau dvejus metus mano širdis yra užimta.
Kuo ji vardu?
Akmėja. Ji – taip pat vokalistė, turi labai gražų balsą.
Tai gal jau kvepia vestuvėmis?
Tai rimtas žingsnis, kurio negalima skubinti. Viskas turi įvykti natūraliai, be jokio išankstinio planavimo.
Šiemet dalyvavote atrankoje į Euroviziją. Ar kitąmet vėl mėginsite?
Dabar Eurovizija jau ne toks rimtas renginys. Nebeliko nė aiškių kriterijų: anksčiau būdavo svarbiausia daina, dabar daugiau dėmesio skiriama šou. Nesuprasi. Be to, Eurovizija nėra mano siekiamybė. Specialiai su grupe tam nesiruošėme. Turėjome naują gerą dainą, todėl nusprendėme pamėginti, ir tiek.
O kokia jūsų siekiamybė?
Realizuoti save. Noriu kurti ir atlikti gerą muziką, kuri jaudintų, būtų įdomi ne tik man, bet ir kitiems. Kad atsirastų vis daugiau klausytojų, ir tas ratas, norinčiųjų gyventi mano atliekamos muzikos ritmu, didėtų. Tada mano veikla įgytų prasmės. Tai, manau, kiekvieno tikro menininko svajonė.
Vedate laidą „Dainų dainelė“, dainuojate TV projekte, studijuojate džiazo vokalą. Kaip visur spėjate?
Pastaruoju metu dėl įvairios veiklos daug ko ir nespėju, tenka verstis per galvą. Bet kol kas nei egzaminai (kaip tik prasidėjo sesija), nei TV projektai, kuriuose dalyvauju, labai nenukentėjo. Jau du egzaminus išlaikiau ir palyginti visai neblogai. Aišku, galėjau ir geriau, bet dėstytojai, tikiuosi, supranta ir mato, kad dešimtukui neištempiau ne iš tingumo.
Gal dėstytojai jums nuolaidžiauja?
Nenuolaidžiauja, bet ir pagalių į ratus nekaišo. Už gražias akis niekas gero pažymio rašyti negali, vis tiek reikia įdėti pastangų. Be to, šie studijų metai paskutiniai – ant nosies bakalauro diplomas. Nemėgstu nieko daryti atmestinai. Juolab kad muzika – mano ateitis. Noriu gyvenimą susieti su scena.
Egzaminams pasiruošti belieka naktys?
Panašiai. Daugelis studentų, net nieko rimta neveikdami, paprastai egzaminams susizgrimba ruoštis prieš pat atsiskaitymą. Džiaugiuosi, kad mokslams skirdamas tiek pat laiko dar spėju nuveikti tiek daug įdomaus ir naudingo. Bet vien sėkme pasikliauti neužtenka, reikia dar ir pirštelius pakrutinti.
Televizijoje esate dažnas svečias...
Ateityje iš muzikos noriu valgyti duoną, todėl suprantu, jog eteris – puiki galimybė tapti žinomam, būti pastebėtam. Kiekvienam atlikėjui ar šou pasaulio žmogui tai labai svarbu. Tik kai kurie galbūt atvirai to neprisipažįsta. Televizija – didžiulė reklama. Ne paslaptis, kad daugelis į koncertą ar kitą renginį eina pastūmėti reklamos. Būna arba matę per „teliką“, arba skaitę apie atlikėją žurnale. Vien talento šou pasaulyje neužtenka.
TV projekte „Lietuvos dainų dešimtukas“ dalyvaujate dėl reklamos?
Dainuoti man patinka. Ypač mėgstu džiazą, nes tai – profesionali muzika. Be to, šis žanras suteikia erdvės ir laisvės improvizacijoms. Šiame projekte dalyvauju tikrai ne vien dėl to, kad išgarsėčiau. Tiesiog smagu, nes šis šou – žaidimas. Juk gyveni tik vieną kartą, tad norisi išmėginti viską, ką siūlo likimas.
Turite sveikų ambicijų tapti šio projekto nugalėtoju?
Manau, kiekvienam dalyviui būtų smagu laimėti, bet neturiu tokio tikslo. Yra gana daug rimtų konkurentų, galinčių tapti finalo nugalėtojais. Esu scenos žmogus, todėl šis projektas – puikus būdas tobulėti. Su scenos partnere Lina Žvirblyte repetuojame kasdien. Be to, įdomu išmėginti jėgas kitame žanre, vis naujame vaidmenyje.
Kaip supratau, mėgstate riziką, naujoves. Gal neatsisakytumėte šokti ir parašiutu?
Gyvenime vadovaujuosi principu: kol neišmėginai savo kailiu, nežinai, ko netenki. Rizikuoti man patinka, bet rizika turi būti pasverta. Ar šokčiau parašiutu? Mano porininkė Lina Žvirblytė jau seniai mane įkalbinėja. Ji pati tai dariusi ne kartą, o man, prisipažinsiu, baugoka. Bijau ne aukščio, tiesiog blogai jaučiuosi nejusdamas tvirto pagrindo po kojomis (juokiasi). Bet, ko gero, gal ir pasiryšiu (šypsosi).
Buvote „Dainų dainelės“ dalyvis, o dabar tapote jos vedėju. Jaučiate sentimentų?
Išlikę daug malonių prisiminimų. Iki septyniolikos metų dalyvaudavau „Dainų dainelės“ konkursuose, tačiau vesti laidą sutikau ne dėl sentimentų. Nauja patirtis, naujos pažintys, nauji potyriai – reikia visko paragauti. Juk kai valgai vienodą maistą, jis atsibosta. Labiausiai nekenčiu monotonijos ir rutinos, nuo kurios gyvenimas tampa pilkas. Be to, kiekvienas potyris gyvenime gali praversti, nes niekada nežinai, kur tave nublokš likimas. Vedėjo darbas moko bendrauti, žaibiškai reaguoti kritinėse situacijose ir iš jų išsisukti, taisyklingai kalbėti.
Viename interviu prasitarėte, kad prieš filmavimą kamuoja nemiga... Laidos sezonas jau įpusėjo, o vis dar neapsiprantate?
Kiekvienąsyk labai jaudinuosi, nes vesti laidą – didžiulė atsakomybė, norisi, kad viskas pavyktų sklandžiai. Jei jau ko imuosi, turiu padaryti ne bet kaip, o gerai. Jei „chaltūrinsi“, tapsi niekam neįdomus, net sau – nenoriu būti vidutinybė. Kadangi dabar labai trūksta laiko gerai pasiruošti laidai, jau prieš dieną imu nervintis. Šeštadienį vėlai vakare baigiasi „Lietuvos dainų dešimtukas“, o sekmadienį laukia „Dainų dainelės“ filmavimas. Labiausiai bijau nakties, nes prasivartau iki paryčių negalėdamas sudėti bluosto.
Vadinasi, apie laisvalaikį kol kas galite tik pasvajoti?
Ir svajoti neturiu kada (juokiasi). Pamenu, prieš tris savaites vieną dieną turėjau dvi laisvas valandas, tad nesidairydamas nuskuodžiau į filmą. Dainuodamas esu savo stichijoje, nesijaučiu nuskriaustas. Tik pasiilgstu koncertinės veiklos. Pastaruoju metu su grupe „Face Time“, kurios vokalistas esu, labai mažai koncertuojame, nes esu paniręs į kitą veiklą. Jau pasiilgau ir vakarėlių, ir ramaus padrybsojimo ant sofos, kai niekur nereikia skubėti.
Mėgstate lankytis vakarėliuose, kuriuose renkasi garsenybės?
Kartais būna smagu, o kartais supranti, jog tai neatsiejama nuo tavo, kaip atlikėjo, gyvenimo. Jei jau kartą pasirinkai sceną, turi visur dalyvauti, bendrauti, būti matomas. Yra geras posakis: brendis plečia ne tik kraujagysles, bet ir pažintis (juokiasi).
Be muzikos, turite kitų pomėgių?
Patinka keliauti, nesvarbu, ar tai būtų Prienai, ar Japonija. Dar mėgstu žaisti krepšinį. Mokykloje visi tikėjosi, kad būsiu krepšininkas.
Bet paviliojo muzika?
Greičiausiai dėl to „kalti“ genai. Abu mano tėvai – muzikai. Tiesa, iš pradžių jie tikrino mano gabumus – leido išmėginti jėgas visose srityse. Ir piešiau, ir lipdžiau – ko gero, lankiau visus būrelius, kokie tik buvo, kol tėvai suprato, kad geriausiai galėsiu save realizuoti muzikoje. Neapsiriko. Dabar muzika – ir mano gyvenimo būdas, ir pomėgis, ir pragyvenimo šaltinis.
Tikriausiai neatsiginate gerbėjų?
Nepasakyčiau, kad gerbėjos kartųsi ant kaklo (juokiasi). Būna, užkalbina, pasišnekučiuojame, bet, laimė, nepersekioja ir meilės laiškelių nesiuntinėja. Gal kai kurias nuvilsiu – jau dvejus metus mano širdis yra užimta.
Kuo ji vardu?
Akmėja. Ji – taip pat vokalistė, turi labai gražų balsą.
Tai gal jau kvepia vestuvėmis?
Tai rimtas žingsnis, kurio negalima skubinti. Viskas turi įvykti natūraliai, be jokio išankstinio planavimo.
Šiemet dalyvavote atrankoje į Euroviziją. Ar kitąmet vėl mėginsite?
Dabar Eurovizija jau ne toks rimtas renginys. Nebeliko nė aiškių kriterijų: anksčiau būdavo svarbiausia daina, dabar daugiau dėmesio skiriama šou. Nesuprasi. Be to, Eurovizija nėra mano siekiamybė. Specialiai su grupe tam nesiruošėme. Turėjome naują gerą dainą, todėl nusprendėme pamėginti, ir tiek.
O kokia jūsų siekiamybė?
Realizuoti save. Noriu kurti ir atlikti gerą muziką, kuri jaudintų, būtų įdomi ne tik man, bet ir kitiems. Kad atsirastų vis daugiau klausytojų, ir tas ratas, norinčiųjų gyventi mano atliekamos muzikos ritmu, didėtų. Tada mano veikla įgytų prasmės. Tai, manau, kiekvieno tikro menininko svajonė.
