Garsią aktorę Audrey Hepburn šlovė aplankė anksčiau nei pirmoji meilė, o uždirbti pinigus šiai moteriai sekėsi kur kas geriau nei gimdyti vaikus.
Dosjė:
Vardas, pavardė: Audrey Kathleen Ruston.
Gimimo ir mirties data, vieta: gimė 1929 05 04 Ikselės mieste, Belgijoje. Mirė 1993 01 20 Tolochenazo miestelyje, Šveicarijoje.
Šeima, kurioje gimė: gimė banko tarnautojo Josepho Victoro Anthony Rustono ir Olandijos aristokratės baronaitės Ellos van Heemstros šeimoje. Abiem tai buvo antra santuoka. Audrey turėjo du brolius iš pirmosios mamos santuokos. Tėvai išsiskyrė, kai Audrey buvo 6-eri.
Meilės nuotykiai: buvo susižadėjusi su Jamesu Masonu (75).
Šeiminė padėtis: 1954-1968 m. buvo ištekėjusi už aktoriaus Melo Ferrerio (1917-2008), 1969-1982 m. - už psichoanalitiko Andrea Dotti (1938-2007), nuo 1980 m. iki pat mirties gyveno su Robertu Woldersu (72). Su Melu Ferreriu susilaukė sūnaus Sieno (49), su Andrea Dotti - sūnaus Lucos (39).
Pasiekimai: sukūrė daugybę vaidmenų kine. 1954 m. apdovanota „Oskaru", „Auksiniu gaubliu" ir BAFTA už vaidmenį filme „Atostogos Romoje". Audrey Hepburn garsėjo grožiu, elegancija ir grakštumu. Visą gyvenimą buvo žinomo dizainerio Huberto de Givenchy (82) mūza ir draugė. Šio dizainerio kurti drabužiai ir stilius padėjo jai tapti viena iš stilingiausių Holivudo aktorių, beje, tokia ji laikoma iki šiol. 2004 m. Audrey Hepburn buvo tituluota visų laikų ir tautų grožio karaliene. Hepburn paskutinius gyvenimo metus paskyrė UNICEF veiklai.
Amžinas kaltės jausmas
Jos tėvų santuoka buvo nesėkminga nuo pat pradžių: Olandijos baronaitė ir banko tarnautojas beveik neturėjo nieko bendra. Nesutarimai tarp šių dviejų žmonių prasidėjo iš karto po santuokos, kurios nenutraukė nė 1929 m. gimusi dukra. Atvirkščiai - tėvui Josephui atsirado dar viena priežastis, dėl kurios jis dar rečiau būdavo namuose.
Penkiametė Audrey, žiūrėdama į besistaipančią prieš veidrodį savimi nepatenkintą motiną, kartą nedrąsiai paklausė: „Mamyte, tėtis negrįžo vakarieniauti dėl to, kad aš blogai padengiau stalą?" Motina tuomet atšovė: „Dukrele, patikėk, jam nusispjauti, kaip tu padengei stalą. Jam netgi nesvarbu, ar mes turime ką dėti ant to stalo..." Motina manė, kad jos vyras nebekreipia į ją dėmesio ir vis dažniau laiką leidžia kitų moterų draugijoje dėl to, kad ji priaugo gerą dešimtį kilogramų. Tuomet savo putliažandei mažylei kilmingoji motina ir pasakė frazę, kuri Audrey įstrigo visam gyvenimui: „Brangioji, įsidėmėk: tikra dama niekuomet negali sverti daugiau nei 46 kilogramus. Prisiek, kad niekuomet nebūsi tokia stora kaip aš. Kitaip tave paliks visi vyrai, taip, kaip mane paliko tavo tėtušis!" Išsigandusi mažylė iš karto prisiekė motinai. Net ir tuomet, kai jos ūgis buvo 170 cm, per visą savo gyvenimą Audrey niekuomet nesvėrė daugiau nei 45-46 kg, o jos liemens apimtis niekuomet nebuvo didesnė nei 50 centimetrų.
Kuo labiau tėvai pykosi, tuo labiau Audrey rodėsi, kad dėl jų nesutarimų kalčiausia ji. Kalta dėl to, kad nenusiplovė rankų prieš valgį, sutepė suknelę, nesusitvarkė žaislų. Mergaitė nėrėsi iš kailio stengdamasi įtikti tai vienam, tai kitam, arba visiems iš karto. Deja, tėvai išsiskyrė.
Po skyrybų tėvas apsigyveno Londone, o motina su trim vaikais (Audrey ir dviem sūnumis iš pirmosios santuokos) persikėlė gyventi į nedidelį Olandijos miestelį. Iš pradžių Audrey dar bandė kuo dažniau lankytis pas tėvą, tačiau į ją ten niekas nekreipė dėmesio. „Viskas taip blogai tik dėl to, kad esu stora, nevikri, netvarkinga, kad mano kreivi dantys", - tuomet manė mažylė. Netrukus mergaitė susidomėjo šokiais, kurie jai puikiai sekėsi. Dėl dukters pomėgio šokiui jos tėvai, nors ir retai, ir vėl pradėjo matytis. Ir Audrey beveik patikėjo tuo, kad viską dar galima sugrąžinti, bet prasidėjo karas.
Aktorės grakštumo paslaptis
Motina per karą nuo pat pradžių tapo neoficialia pasipriešinimo naciams judėjimo vade, todėl savo reikmėms pritaikė ir dukters gabumus šokiui: į visą dieną gatvėje striksinčios ir šokančios mergaitės batukus buvo dedami rašteliai, kuriuos ji vėliau perduodavo judėjimo dalyviams. 1945 m. pradžioje naciai sučiupo Audrey motiną ir drauge su kitomis miestelio moterimis išsiuntė į Vokietiją. Audrey pavyko pasprukti ir pasislėpti žiurkių pilname rūsyje. Mergaitė rūsyje pralindėjo beveik mėnesį, o vienintelis maistas, kuriuo Audrey mito, buvo jos krepšyje rasti 6 obuoliai ir pusė kepalo duonos. Kad nebijotų aplink šmirinėjančių žiurkių ir nukreiptų nuo jų dėmesį, paauglė kartodavo anglų kalbos pratimus, šokių ir muzikos pamokas. Tuomet ji kartą ir visiems laikams įprato skausmą gniaužti savyje. „Niekuomet neverkiau ir nešaukiau, nes žinojau, kad jei pradėsiu šaukti, iš karto pravirksiu, o jei pradėsiu verkti, tai nebegalėsiu sustoti", - vėliau prisipažino Hepburn. Žinoma, kad būtent po to mėnesio, praleisto rūsyje, Audrey susirgo gelta ir astma, o kūno medžiagų apykaita sutriko visam gyvenimui. Teigiama, kad po šių karo išgyvenimų Hepburn didžiulėse akyse atsirado kerinčio išgąsčio šešėlis.
Baletas, aktorystė ir pirmasis jausmas
Po karo Audrey svajojo tapti balerina. Deja, jai buvo pasakyta, kad ji niekuomet nebus primabalerina, nes yra per aukšta. Tačiau netrukus šokančią Audrey pastebėjo vienas režisierius ir pakvietė filmuotis. Kadangi motinai buvo sunku išlaikyti šeimą, Audrey suprato, kad filmuojantis įvairiuose filmuose ir reklamose galima neblogai užsidirbti. Vos tik Audrey veidas pasirodė ekranuose, atsirado begalė gerbėjų. Viename iš šventiškų vakarėlių priėjo patrauklus vyrukas ir jos paklausė: „Sakykite, prašau, iš kur jūs gavote tokias akis?" „Jos buvo nemokamai pridėtos prie pirkinio", - tuomet atšovė Audrey. Taip ji susipažino su tuomet gerai žinomu mergišiumi Jamesu Masonu. Audrey įsimylėjo Jamesą ir jai buvo visiškai vis vien tai, kad jis - buvęs alkoholikas ir mergišius, buvo vedęs ir turėjo du vaikus. Ji kantriai viena leisdavo savaitgalius, per kuriuos Jamesas lankydavo buvusią žmoną ir vaikus. Hepburn buvo pernelyg jauna ir per stipriai įsimylėjusi, todėl tiek ištvermės ir turėjo. Audrey nesusitaikė tik su vienu dalyku: sužinojusi apie tai, kad Jamesas pasidarė operaciją, po kurios jis nebegalėjo turėti vaikų, Audrey jį paliko.
5 neišgyvenę kūdikiai
Tačiau jau po metų Audrey, niekaip negalėdama pamiršti Jameso, ištekėjo už kito aktoriaus Melo Ferrerio. Vestuvės buvo kuklios. Netrukus juos aplankė pirmosios nesėkmės: filmas „Karas ir taika" (1956), kuriame jiedu drauge filmavosi, buvo nepalankiai įvertintas, pirmasis nėštumas baigėsi negyvo kūdikio gimimu. Audrey rodėsi, kad likimas keršija už tai, jog ji taip greitai pamiršo savo pirmąją meilę. Antrasis nėštumas irgi buvo nesėkmingas, nes per vieną iš filmavimų aktorė nukrito nuo arklio. Metai bėgo, o mažylio nebuvo. Tuomet ji sau prisiekė, jei tik turės mažylį, daugiau niekada nebesifilmuos. 1960 m. Audrey pagimdė berniuką Seaną. Netrukus ji nusifilmavo „Pusryčiai pas Tifanį", „Mano gražioji ledi", „Kaip pavogti milijoną"... Kai baigė filmuotis, Audrey suprato, kad jiedu su Melu nebemyli vienas kito. Melas negalėjo susitaikyti su tuo, kad Audrey - daug talentingesnė aktorė už jį. „Mano vaikystė baigėsi tada, kai mus paliko tėvas. Mama man neleido verkti ir jo ilgėtis. O aš taip baiminausi dėl Seano, kad prisiekiau nesiskirti su Melu", - daug vėliau knygoje rašė aktorė. Kad galų gale jiedu išsiskirtų, prireikė dar penkerių bendro gyvenimo metų ir trijų persileidimų...
„Atostogos" Romoje
Antrasis aktorės vyras Andrea Dotti - italų aristokratas, gana garsus moterų neurozių psichiatras - buvo beveik dešimčia metų už ją jaunesnis. Vyras Hepburn buvo įsimylėjęs nuo 14 metų, kai pirmąkart ją išvydo filme „Atostogos Romoje". Su Andrea ji antrąkart patikėjo šeimynine laime ir vėl ryžosi žengti prie altoriaus, juolab kad jos sūnus Seanas visa širdimi pamilo naująjį tėvelį. Po vedybų šeima apsigyveno Romoje, kurioje Audrey galėjo mėgautis vaikščiojimu po parduotuves ir nerūpestingu gyvenimu. Laiminga pora susilaukė sūnaus Lucos. Tačiau netrukus Audrey pajuto, kad praranda vyrą. Spaudoje mirgėjo jos vyro nuotraukos su kitomis moterimis. „Jis pernelyg jaunas", „jis - italas", „jis juk vis tiek myli tik mane" - tokiomis frazėmis bandė save guosti Audrey. Tačiau po laikraštyje išspausdintos nuotraukos, kurioje jos vyras savo glėbyje laikė žinomą Romos šliundrą, Audrey apsisprendė, kad jos „atostogos" Romoje baigėsi. Tuomet ji bandė įtikinti save, kad laimė negali trukti visą gyvenimą. Tačiau pati tuo nepatikėjo.
Tikroji meilė
Po antrų skyrybų Audrey daug filmavosi ir vėl sutiko naują vyrą. Beje, šiuo dukters pasirinkimu pirmąkart per visą gyvenimą buvo patenkinta ir jos motina. Robertas Woldersas buvo septyneriais metais jaunesnis už Audrey. Pirmoji Roberto žmona, kurią jis tikrai mylėjo, buvo už jį vyresnė net 25 metais, bet ji mirė ir jaunam našliui paliko apie 2 mln. JAV dolerių. Robertas tarsi užpildė tas tuštumas, kurios buvo atsiradusios Audrey viduje. Robertas turėjo viską, ko jai taip trūko: supratimą, švelnumą ir, svarbiausia - jam ji buvo įdomi. Jam nerūpėjo aktorės šlovė, Robertas vertino tą šviesą, kurią skleidė jo mylima moteris. Jiedu apsigyveno ramiame Šveicarijos kaimelyje. Audrey sode galėjo auginti dievinamas pakalnutes. Kaip UNICEF fondo atstovai jiedu apkeliavo pusę pasaulio. Vienoje iš tokių kelionių Audrey pajuto didžiulius skausmus. Kai grįžusi apsilankė pas gydytoją, šis jai diagnozavo vėžį. Audrey buvo likę gyventi trys mėnesiai. Per laidotuves prie Audrey karsto stovėjo visi šeši jos mylėti vyrai: sūnūs Seanas ir Luca, vyrai Melas Ferreris ir Andrea Dotti, gyvenimo meilė Robertas Woldersas ir mėgstamiausias dizaineris bei artimas draugas Hubertas de Givenchy... Regis, Audrey jiems visiems suspėjo pasakyti, kad ji laiminga.
„Niekuomet neverkiau ir nešaukiau, nes žinojau, kad jei pradėsiu šaukti, iš karto pravirksiu, o jei pradėsiu verkti, nebegalėsiu sustoti."
Audrey Hepburn žavesio paslaptys ir patarimai:
- Kad lūpos gundytų, sakyk gerus žodžius.
- Kad akys trauktų žvilgsnį, spinduliuok gėriu.
- Kad išliktum liekna, dalinkis maistu su alkanaisiais.
- Kad plaukai būtų gražūs, bent kartą per dieną leisk juos perbraukti vaikiškai rankelei.
- Kad pasitikėtum savimi, suvok tai, kad nesi vieniša.
- Žmonėms kur kas labiau nei daiktams reikia restauracijos, palaikymo, atleidimo ir pan. Niekuomet nieko „neišmesk".
- Kai tapsi vyresnė, suprasi, kad tau duotos dvi rankos: viena, kad galėtum padėti pati sau, kita - kad padėtum kitam.
- Moters grožis - ne drabužiai, kūnas ar šukuosena. Jis slepiasi moters akyse. Juk akys- vartai į širdį, kurioje gyvena meilė.
- Moters grožis auga su amžiumi!
