„Pavargome nuo trankių vakarėlių, įkyrių žurnalistų, kuriems pastaruoju metu rūpi tik mūsų vestuvių smulkmenos“, - nuoširdžiai sako prieš porą mėnesių romantika alsuojančiame Karibų jūros salyne dainininkui Alanui Chošnau „taip“ ištarusi jo mylimoji Ayda Žiliūtė.
Kodėl nusprendėte gražiausiomis gyvenimo akimirkomis su niekuo nesidalyti?
Niekada nežinai, kaip vienu ar kitu atveju gyvenime norėsi pasielgti. Tiesiog mes taip nusprendėme. Dabar mums norisi tylos ir ramybės.
Kai kiek anksčiau kalbėjomės apie būsimas vestuves, užsiminėte, kad vestuvių nuotraukas galbūt parduosite už solidžią sumą vienam iš populiarių leidinių. Kodėl persigalvojote?
Kaip tik vakar peržiūrėjau kelionės nuotraukas, dar kartą prisiminiau nuostabiausias akimirkas. Iš tiesų jos tokios ypatingos ir nepakartojamos, kad nesinori garsiai visiems apie jas pasakoti. Be to, pinigai gyvenime nesvarbiausi. Ne viską galima už juos parduoti ar nusipirkti.
Iš vasara alsuojančio kurorto tikriausiai nesinorėjo grįžti?
Tikrai taip. Gyvenome viešbutyje, pro kurio langą atsivėrė puiki Atlanto vandenyno panorama. Bet vien viešbutyje tikrai netūnojome (juokiasi). Norėjome apžiūrėti salą, kuo daugiau apie ją sužinoti, pamatyti. Mums labai pasisekė - turėjome nuostabų gidą, kuris mums papasakojo viską, ko tik prašėme. Jis net juokėsi, kad tiek daug klausinėjančių turistų dar nebuvo sutikęs (juokiasi).
Tikriausiai nelengva buvo, kai grįžusius iš romantiškos kelionės užpuolė žurnalistai?
Pati nežinau, kaip jie apie mus iššniukštinėjo. Juk apie vestuves niekam nieko nesakėme. Kai pasirodė pirmosios žinutės apie tuoktuves, tikrai nežinojau, kur dėtis: „atakavo“ mus ir telefono skambučiais, ir žinutėmis, bandė su mumis susisiekti ir internetu. Vieni sveikino, kiti tikėjosi išgirsti įvairias smulkmenas. Skambučiai netyla ir dabar.
Trankaus vakarėlio draugai taip pat nesulaukė?
Nesulaukė, tačiau sveikintojų vis dar atsiranda (juokiasi).
Tėvai tikriausiai norėtų, kad ceremoniją pakartotumėte ir bažnyčioje?
Mes nenorime jokio viešo pasirodymo, o po skėčiais slėptis per savo šventę taip pat ne išeitis. Kai pajusime, kad atėjo metas santuoką įteisinti bažnyčioje, taip ir padarysime. Žinoma, kad šį faktą pavyktų nuslėpti, reikėtų susirasti labai patikimą kunigą (juokiasi).
Panašu, kad viešumos jau „persisotinote“?
Tai jau tikrai. Juk kai ilgai valgai dešreles, irgi atsibosta (šypsosi). Ir mums norisi ramybės. Sulaukę kvietimo į kokį nors renginį, dažnai jį iškeičiame į jaukų pasisėdėjimą namuose prie arbatos puodelio.
Ir laisvalaikį dabar dažniausiai leidžiate ne atskirai, kaip anksčiau, bet drauge?
Tikrai daugiau laiko būname kartu. Tiesa, kartą per savaitę einu susitikti su draugėmis. Nebūtinai einame į teatrą ar kiną, dažnai susitinkame ir namuose - gaminame gardžią vakarienę, šnekučiuojamės, tiesiog gerai leidžiame laiką.
O Alanas tuo metu?..
Dažniausiai eina į studiją dirbti, bet dėl to nesijaučia nuskriaustas (juokiasi). Juk dainų kūrimas, dainavimas jam - ne tik darbas, bet ir didžiausias malonumas.
Į vakarėlius drauge kartais nueinate?
Jei ir einame pasiklausyti kokio kolegos koncerto, su renginio organizatoriais išsiaiškiname, kurią tiksliai valandą renginys prasidės. Tikrai nesinori prieš koncertą mindžikuoti ir pozuoti fotografams. Stengiamės to išvengti.
Ir kavinėse retai lankotės. Nesinori viešumos ar namuose gamintas maistas daug gardesnis?
Žinoma, skaniausias valgis, pagamintas namuose. Esame prie tokio įpratę. Dažnai nuvažiuojame vakarienės pas mano tėvus, nes žinome, kad ten visada rasime šilto, naminio, labai gardaus maisto.
O kuris iš jųdviejų namuose dažniausiai sukinėjasi virtuvėje?
Dažniausiai gaminu aš. Tiesa, Alanas taip pat moka ruošti puikius patiekalus. Atrodo, iš visai paprastų produktų sukuria tikrą šedevrą. Bet tai jau senokai buvo (juokiasi). Tikriausiai dėl to, kad priprato prie viryklės dažniausiai matyti mane.
Vis dar esate vegetarai?
Visiškai nevalgome tik raudonos mėsos. Vištieną, kalakutieną, žuvį vartojame labai saikingai. Mėsą pradėjau valgyti tik tada, kai sutriko sveikata, organizmui ėmė trūkti vitaminų. Kadangi maisto papildų vartoti negaliu, nes esu jiems alergiška, visų organizmui reikalingų medžiagų stengiuosi gauti su maistu. Reikia juk savimi rūpintis (šypsosi).
Lengvai sekasi rasti laisvo laiko tarp gausybės darbų?
Iš tikrųjų nesu „darboholikė“. Netgi galiu pasakyti, kad darbas man nėra pats svarbiausias dalykas, tai daugiau hobis. Man svarbiausia - šeima. Puikiai įsivaizduoju save nedirbančią, besirūpinančią namais, vaikais. Šeimos vertybės man tikrai visų brangiausios.
Alanas toks pat šeimyniškas kaip ir jūs?
Negali žinoti, kaip bus, kai turėsime savo vaikų. Tiesa, dabar jis puikiai sutaria su mano brolio dukterimis, yra jų draugas. Kai vyresnioji mergaitė pas mus nakvoja, Alanas visada vakare prisėda prie jos lovelės, pasikalba, paseka pasaką.
Tokiomis akimirkomis nepasvajojate apie tai, koks Alanas bus puikus tėtis?
Tikrai ne. Į tokias fantazijas nesileidžiu. Kai bus savų vaikų, tada ir žiūrėsime, kaip juos auginti, auklėti (juokiasi).
Esate fatalistė ar manote, kad įvykiai, kurie vyksta mūsų gyvenime, daugiausia priklauso nuo mūsų pačių?
Nesileidžiu į analizes (šypsosi). Tikiu likimu. O kai reikia priimti vieną ar kitą sprendimą, elgiuosi labai spontaniškai. Tiesiog bandau klausyti savo širdies balso. O jei kas ir nepasiseka, nedarau tragedijos ir nesigraužiu, kad netinkamai nusprendžiau. Kad ir kalbant apie pinigus. Juk kad ir kiek jų turėtum, niekada negana. Be to, jei pinigų ir turėsi labai daug, dar nereiškia, kad būsi laimingesnis. Tikrai ne.
Kai visi dabar tik ir kalba apie finansinę krizę, jūs su Alanu jaučiatės saugūs?
Aš apskritai nemėgstu žodžio „krizė“. Anksčiau visi kalbėjo apie infliaciją, o dabar nė diena nepraeina neišgirdus žodžio „krizė“. Kurį televizijos ar radijo kanalą įsijungsi, visur tas pats. Nesuprantu, ar žinių negalima pradėti optimistiškesnėmis naujienomis. Manau, ta krizė - pernelyg išpūstas reikalas. Pastebėjau, jog žmonės tiek prigąsdinti, kad net tie, kurie turi pinigų, bijo žingsnį žengti, nesiryžta investuoti, tarsi laukia sunkių laikų. Paprastai taip ir būna - ko labai bijosi, tą ir prisišauksi.
Bet atlikėjams koncertų tikriausiai šiek tiek sumažėjo?
Šiek tiek jų mažiau, bet su Alanu nedarome iš to tragedijos. Tiesiog priimame situaciją tokią, kokia ji yra: anksčiau gruodis buvo koncertų ir pasirodymų metas, o per Naujuosius vos spėdavome važinėti iš vieno koncerto į kitą. Šiemet būsime kiek laisvesni (šypsosi).
Ar pačiai niekada nesukirba noras lipti į sceną padainuoti?
Tikrai ne. Tiesa, kokiame nors dainų projekte gal kada ir sutiksiu dalyvauti (šypsosi). Pavyzdžiui, jei kitais metais bus rengiamas TV projektas „Triumfo arka“, tikrai išbandysiu jėgas.
O kodėl atsisakėte TV pasiūlymo drauge su Alanu dalyvauti „Žvaigždžių duetuose“?
Ilgai svarstėme šią galimybę, bet taip ir nepriėmėme pasiūlymo. Pamanėme, kad ir taip Lietuvoje netrūksta šeiminių duetų (šypsosi). O reklamos iš to darytis taip pat nenorėjome.
Kad drauge dirbate, daugiau pliusų ar minusų?
Net nežinau, juk kitos galimybės neturėjome, nežinome, kaip būtų, jei dirbtume visiškai skirtingus darbus. Mums gerai taip, kaip yra. Svarbiausia gyvenime - daryti tai, ką nori ir jokiu būdu nebandyti įtikti ar prisitaikyti prie kitų. Juk gyvenimas tavo, todėl turi teisę gyventi taip, kaip pats nori.
