„Kuo galima skųstis visą mėnesį praleidus saulėtame krašte pas tėvus? Ogi priaugtu svoriu", - juokiasi dainininkė Berneen Candice-Čereška (24), su vyru Andriumi (28) ką tik grįžusi iš Kataro. Arabijos pusiasalyje, prie Persijos įlankos, esančioje mažytėje, bet labai turtingoje valstybėje šiuo metu gyvena Berneen tėvai.
Gimtoji Berneen ir jos šeimos šalis yra Pietų Afrikos Respublika - ten tėvų namai, ten giminės ir artimieji. Tačiau artimiausius penkerius metus atlikėjos tėtis Ronnie ir mama Rumba nusprendė praleisti egzotiškojo Kataro sostinėje Dohoje. „Tėtis gavo puikų darbo pasiūlymą: jis vadovauja ugniagesių departamentui naftos ir gamtinių dujų gavybos kompanijoje, - pasakoja dukra. - Mama rūpinasi namais: kompanija jiems išnuomojo gražų namą. Apskritai ten gyventi nuostabu, jei nekreipsi dėmesio į šiokias tokias kultūrines ir rasines detales."
Kataras - arabiška šalis, dauguma gyventojų yra musulmonai. Berneen šeima - uolūs krikščionys: jie džiaugėsi Dohoje radę bent vieną krikščionių bažnyčią. Įsikūrę iškart pastebėjo, kad užsieniečių Katare gerokai daugiau nei vietos gyventojų. „Vietinių - tik apie du šimtus tūkstančių, visi kiti - iš Indijos, Irano, Pietų Afrikos, Australijos, Amerikos, - vardija Berneen. - Beveik visą šalies plotą užima dykuma. Augančiai naftos ir dujų pramonei vietos darbuotojų neužtenka, todėl reikia išsilavinusių žmonių iš viso pasaulio." Mažiau kvalifikuotus ir menkai mokamus darbus Katare dažniausiai atlieka indai, pakistaniečiai ir iraniečiai, tad dainininkės tėtis, vos atvykęs, susidūrė - ir iki šiol susiduria - su skeptiška vietos gyventojų nuostata. „Mano tėtis - Pietų Afrikos indas, todėl darbuotojai ne iškart panoro jo klausyti ir vykdyti nurodymus, - atsidūsta Berneen. - Ten daugelis vadovaujasi išankstinėmis nuostatomis. Tačiau sutikome ir labai mielų, draugiškų katariečių."
Didelį įspūdį kosmopolitiškai dainininkei paliko tenykščiai vyrų ir moterų santykiai. „Puikiai žinau, kokie principai būdingi musulmonų kultūrai, bet vis tiek kaskart su tuo susidūrusi akis į akį nepaliauju stebėtis, - šypteli ji. - Vyrų Katare dukart daugiau nei moterų. Šios negali su jais valgyti prie vieno stalo, joms neleidžiama eiti ten, kur galima vyrams. Kai kurios vaikštinėja gatvėmis visiškai užsidengusios kūnus ir veidus - net plyšio akims nepalieka. Neįsivaizduoju, kaip jos mato kelią! Bet veidus dengiasi ne visos, tai priklauso nuo vyrų: tik jie nurodo žmonoms, kaip rengtis ir kiek prisidengti. Netgi mudviem su seserimi vietiniai bandė nurodyti, kaip rengtis: sesers kažkur neįleido, nes ji mūvėjo bridžus. Penkiasdešimties laipsnių karštyje turėjome vilkėti drabužius ilgomis rankovėmis, nes nuogos pažastys arabams - didžiausias tabu."
Nors gausu išorinių suvaržymų, namuose katarietės gyvena kaip karalienės, yra lepinamos vyrų, beveik nieko neveikia, jas vežioja asmeniniai vairuotojai. Jos leidžia sau nepaisyti pasauliečiams įprastų normų. „Pavyzdžiui, stovime parduotuvėje išsirikiavusioje eilutėje, įeina katarietė - ir be ceremonijų užlenda visiems prieš nosis, - gūžteli pečiais Berneen. - Apskritai vietiniai ten dievinami. Jei teisme sprendžiamas katariečio ir užsieniečio konfliktas, devyniasdešimt devyniais atvejais iš šimto bus išspręstas vietinio gyventojo naudai. Nuosavus namus jie gauna iš valstybės kone dykai, nemoka jokių mokesčių - ji sumoka už vandenį, elektrą, dujas. Ten karaliauja nafta, dujos, benzinas, ir visa tai galima užuosti ore. Transporto daugybė, visi automobiliai dideli, daugiausia - amerikietiški. Bepigu tokiais važinėti, kai benzinas dieviškai pigus: už pilną baką mudu su Andriumi sumokėjome dvidešimt aštuonis litus. Grįžus iš Kataro Lietuvoje man viskas atrodo labai brangu."
Tėvų namuose Berneen ir Andrius mėgavosi tikromis Bonifacijaus atostogomis. „Valgėme daug kario ir šviežių žuvų, rūkėme kaljaną, keliavome, jodinėjome arkliais, kepinomės prie jūros, - vardija malonumus. - Vanduo - kaip arbata, dvidešimt penkių laipsnių, todėl Andrius nepatingėdavo atsikelti aštuntą ryto, kad kuo anksčiau pradėtų maudynes ir žvejybą. Iš Pietų Afrikos buvo atvykusi jaunesnioji mano sesuo Elodie su draugu Keshavu, tad visi puikiai leidome laiką. Nusiaubėme ir parduotuves: tėtis mus lepino." Sykį visi važiavo į dykumą pasivažinėti keturračiais: ekstremaliojo sporto mėgėjai Berneen tai vos nesibaigė tragiškai, nes nuskriejusi nuo stačios kopos ji po akimirkos pakliuvo po Keshavo keturračio ratais ir dėkojo Dievui, kad liko sveika. Per visą viešnagę linksmi jaunuoliai neišgėrė nė lašo alkoholio: norint jo nusipirkti Katare tektų už tūkstantį JAV dolerių įsigyti licenciją.
Dainininkė jautėsi labai pasiilgusi tėvų - nematė jų beveik trejus metus. „Per tą laiką daug kas pasikeitė, - juokiasi. - Tėčiui sunku suvokti, kad mudvi su seserimi užaugome - jam mes vis dar atrodome nieko nesuprantančios mažos mergytės. Mano tėtis - neginčijama šeimos galva, įpratęs būti vadovu ir savo ugniagesių departamente, ir namie. Kai jis kalba, visi turi tylėti ir klausytis. Jam labai patinka kontroliuoti situaciją, o mudvi su seserimi - tokios, kurių nelabai pakontroliuosi. Mes drąsiai reiškiame savo nuomonę ir gyvename taip, kaip norime. Oi, nelengva jam su tuo susitaikyti..."
Dukters vyras lietuvis uošviams labai patinka. „Andrius ten puikiai jautėsi, - patikina žmona. - Dažnai jis ten būdavo vienintelis baltaodis, bet viskas buvo gerai: katariečiai nėra nusiteikę prieš baltuosius. Mano tėvus Andrius vadino „tėveliu" ir „mamyte", o mamai širdis apsaldavo, kai žentas jai padėdavo virtuvėje."
Tėvai labai domisi Berneen scenine veikla, internete stebi jos pasirodymus ir moko giminaičių vaikus lietuviškų dukros dainų. Tačiau nelaiko dukters žvaigžde. „Aš pati savęs nelaikau žvaigžde, - juokiasi ji. - Be to, tėvams visai nesvarbu, ar būčiau garsi kaip Madonna, ar visiškai niekam nežinoma - man vis tiek galioja tos pačios šeimos vertybės ir taisyklės. Žinoma, jie pastebi, kad tapau savarankiškesnė, labiau pasitikiu savimi, suvokiu, ką noriu daryti ir ko - ne. Bet taip nutiko ne dėl to, kad tapau žinoma - aš tiesiog subrendau."
Berneen tėvai jau laukia nesulaukia anūkų. „Mama vis prašo: „Pagimdyk ir atvežk, mes užauginsime..." Sakau: ne, mamyte, dar palauksiu porą trejetą metų, - dukra išlieka tvirta. - Tėtis ramesnis, suvokia, kad turiu galvoti apie karjerą. Jis labiau ragina ne gimdyti vaikus, o... būti paklusnesnei savo vyrui. „Moteris turi klausyti vyro", - aiškina man, o aš atšaunu, kad jis - šovinistas. „Man gaila Andriaus, jis tau toks geras, o tu tokia užsispyrusi", - šaukia jis, aš atsakau: „Jei Andriui tai nepatinka, gali susirasti žmoną, kuri jo klausytų." O Andrius sėdi su plačia šypsena veide: „Taip taip, auklėkite ją..." Bet juk dabar ne aštuonioliktas amžius, kad moterys būtų vyrų vergės!"
Tačiau net ir aštrokas šeimynines diskusijas prisiminti labai miela, nes tėvai - vis dėlto artimiausi žmonės. „Išvažiuodama verkiau, - neslepia Berneen. - Visa laimė, kad greitai vėl susitiksime. Netrukus su Andriumi važiuosime į Londoną, jis ten padirbės, aš palūkėsiu naujojo televizijos sezono. Kitą mėnesį planuoju surengti „gyvos" muzikos koncertą. O per Kalėdas visi - ir tėvai, ir sesuo su vaikinu, ir mudu su Andriumi - susirinksime Pietų Afrikoje, tėvų namuose. Vėl būsime graži šeima!"
Trumpai apie Katarą:
- Viena iš sparčiausiai ekonomiškai augančių šalių pasaulyje
- Ekonomikos pagrindą sudaro naftos ir gamtinių dujų gavyba bei perdirbimas
- Valiuta: Kataro rialas
- 833 tūkstančiai gyventojų
- Sostinė ir didžiausias šalies miestas - Doha
- Pagyvenę žmonės (vyresni kaip 65-erių) sudaro tik 1,4 proc. gyventojų
- 11 proc. gyventojų yra neraštingi
- Vyrų du kartus daugiau nei moterų
- Dominuojanti religija - islamas: 77,5 proc. gyventojų yra musulmonai
