„Vilnius mums labai labai patiko, toks šiltas, gražus miestas“, – susižavėjimo Lietuvos sostine neslepia pirmą kartą čia su vyru, legendinės Rusijos grupės „Akvarium“ lyderiu Borisu Grebenščikovu (54), atvykusi žmona Irina ir sūnus Markas (26).
Kitą rytą po koncerto dainininkas atrodo kiek pavargęs. Vakare dar laukia pasirodymas Kaune, kitą dieną – jau Rygoje, paskui – Maskvoje... Tačiau prie tokių nesibaigiančių gastrolių BG vadinamas Borisas Grebenščikovas pripratęs. Daug sunkiau jam kiekvienoje šalyje atlaikyti žurnalistų klausimų šturmą. „Pavargau nuo jų, juk mano darbas – ne kalbėti, o dainuoti“, – kaip visada atviras dainininkas. Paklaustas, koks jausmas aplanko kitą rytą po koncerto, ilgokai mąsto: „Jeigu koncertas buvo geras, tada jausmas labai malonus. Jeigu ne – visaip jautiesi... Būna ir nevykusių pasirodymų, būna techninių problemų. Be to, skirtingų šalių žmonės turi savas tradicijas, įpročius. Tačiau Lietuvoje visada viskas pavyksta.“
Šiemet dainininko tiesiog neįmanoma pažinti: visiškai plikas, užtat su ilga, krūtinę siekiančia barzda. Nežinia, juokais ar rimtai kalbėta, kad vyriškis visur vežiojasi keturis japonus, besirūpinančius jo barzdos grožiu ir triskart per dieną mirkančius ją jūrų dumbliuose. Nieko nuostabaus: iš tokio ekstravagantiško menininko visko galima tikėtis.
Užtat dar didesne staigmena tapo tai, kad pirmą kartą į Lietuvą dainininkas atsivežė artimuosius. Dainų tekstų autorius, muzikantas ir atlikėjas neslepia jau seniai norėjęs jiems parodyti šalį, kur koncertuoti pastaruoju metu atvyksta kiekvieną pavasarį. Šįkart žvaigždės palankiai susidėliojo dar ir todėl, kad Sankt Peterburge gyvenantys Irina ir Borisas susidraugavo su keliais lietuviais. „Paprastai važiuoju tik ten, kur turiu draugų. Ir štai mes čia! – giedrą nuotaiką spinduliuoja Irina. – Atspėkite, kur buvome? Aišku, užlipome ant Trijų Kryžių kalno ir visą Vilnių pamatėme kaip ant delno. Ar jūsų miestą galima lyginti su Peterburgu? Gal net nereikia to daryti. Žinoma, miestai panašūs vieni į kitus, visur gali rasti bendrumų, tačiau kiekvieno miesto vertybė – jo individualumas, charakteris. Vilnių, be abejo, priskirčiau prie miestų su ryškiu veidu.“
Trečias kartas nemelavo
Jau daug metų tik BG norom nenorom tenka bendrauti su žurnalistais. Kiti jo šeimos nariai to ypač vengia. Tačiau šįkart, matyt, spontaniškai, o gal pradžiuginta saulėtos dienos ponia Irina ir jos sūnus mielai dalijosi įspūdžiais. „Kai į interviu žurnalistas ateina pasirengęs, dažniausiai girdžiu vis tuos pačius klausimus: kada susipažinote, kiek vaikų, o kur, o kaip... Iš pradžių pasakodavau, paskui nusibodo viską kartoti lyg kokiai kalbančiai papūgai“, – neslepia moteris. Kol vyras tradiciškai užsuka į muzikos prekių parduotuvę Vilniaus senamiestyje ir ieško rečiausių ir geriausių džiazo muzikos albumų, turime kelias minutes šnektelėti su viešnia. Šalia stovintis aukštas, išvaizdus dvidešimt šešerių Markas – ponios Irinos sūnus iš pirmosios santuokos. Jau dvidešimt bendro gyvenimo metų skaičiuojanti pora susilaukė dukters Vasilisos (20). Deja, dėl darbų ir mokslų šįkart jai nepavyko atvažiuoti į Lietuvą.
Rusų spauda suskaičiavo, kad bohemišku gyvenimo būdu garsėjantis dainininkas buvo vedęs triskart. Su pirmąja žmona Natalija susituokė labai jauni ir kartu beveik negyveno. BG namai nuolat būdavo pilni draugų muzikantų, o žmonai laiko likdavo ne itin daug. Vis dėlto porai gimė dukra Alisa (29). Dabar ji – sparčiai populiarėjanti Rusijos aktorė, tėvui greitai padovanosianti pirmąjį anūką ar anūkę.
Antrąja atlikėjo žmona tapo draugo, grupės „Akvarium“ muzikanto Vsevolodo Gakelio, žmona Liudmila. Ji pagimdė sūnų Glebą (24). Tačiau ar dėl ne itin švelnaus moters charakterio, ar dėl lengvabūdiško sutuoktinio požiūrio į gyvenimą šeima greitai iširo.
Su trečiąja žmona Irina jau dvi dešimtis metų dainininko santykiai pagrįsti abipusiu supratingumu ir pagarba. Kalbama, būna meilė iš pirmo žvilgsnio, o meilė Irinai gimė iš pirmo žodžio. Jie susipažino draugų kompanijoje, kai užvirė diskusija, kaip traktuoti vieną Biblijos frazę. BG tada labai patiko Irinos išsakyta mintis. Pora susituokė, dainininkas įsivaikino jos sūnų iš pirmosios santuokos. Po kurio laiko jiems gimė dukra.
Prasitarusi, kad iš profesijos yra teatro režisierė, ponia Irina neslepia jau seniai nedirbanti. „Tiesiog globoju mylimus ir artimus žmones“, – maloniai nusišypso jaunatviška moteris. Su vyro grupe ji keliauja ne taip ir dažnai. „Tik tada, kai noriu, – prisipažįsta, tačiau priduria, kad namie tikrai neužsisėdi ir vien buitimi nesirūpina. – Aš išvis nesuprantu, ką reiškia „užsiimti namais“, tai – natūrali būsena, tiesiog gyveni juose, kažką darai, bet nesureikšmini ir nevadini savęs namų šeimininke.“ Pagrindinė poros užuovėja po visų gastrolių ir kelionių – butas Sankt Peterburge. Viešnia pasakoja, kad kol augo vaikai, turėjo namą kaime ir dažnai ten pabėgdavo. Tačiau dabar jokio kaimo ar užmiesčio namo neturi, mieliau keliauja po pasaulį. „Bent po keliskart per metus važiuojame į Indiją. Ir keliaujame, ir ašramuose sėdime. Man ten patinka, nes labai padeda: išmoksti naudotis savo energija, nustoji mąstyti destruktyviai. Meditacijos, buvimas toje šalyje iš sąmonės išvalo neigiamus dalykus, – pasakoja moteris. – Pirmą kartą po tokio apsivalymo grįžti namo į Rusiją tikrai buvo sunku. Iš rojaus jautėmės nukelti į pragarą. Tačiau nuo to pirmo karto praėjo geri penkiolika metų, todėl prie daug ko pripratome. Dabar jau visur gerai.“
Namie – auksinis vyras
Visi žymaus Rusijos dainininko vaikai – meno palytėti. Kol kas tik vidurinysis sūnus Glebas dar ieško savęs, o dukros jau pasirinkusios kelią: vyresnioji Alisa – aktorė, jaunėlė Vasilisa, pasak mamos, Sankt Peterburgo meno akademijoje studijuoja interjero dizainą. Markas kuria interneto svetaines ir elektroninius šiuolaikinės muzikos projektus. Tiesa, su tėvo muzika kol kas ko nors reikšmingo dar nepavyko sukurti. „Bandėme porą remiksų padaryti, bet nelabai sėkmingai. Ne kad tėvui ar man būtų nepatikę. Tiesiog jo muzikos neįmanoma pagauti: klausaisi senų gabalų ir supranti, kad jie ir dabar skamba labai šiuolaikiškai. Jų neįmanoma perkelti į kitokios muzikos kategoriją. Bet mes toliau bandome ir palaikome su tėvu ryšį“, – juokauja vaikinas.
Muziką prisipažįsta mėgstanti ir ponia Irina, tačiau, skirtingai nei vyras, ji – ne džiazo ar roko, o liaudies dainų (indiškų, arabiškų) mėgėja. Aišku, ir didžiulė vyro kūrybos gerbėja. „Manau, Boriso muzika – geriausia, kas yra pasaulyje, – pagyrų sutuoktiniui negaili moteris. – Tiesą sakant, kai einu klausytis koncerto, neskirstau, tai yra mano vyro ar ne jo pasirodymas. Tiesiog mėgaujuosi gera muzika. Manau, „Akvarium“ koncertai beveik visada geri. Aišku, iš pradžių jaudinuosi ir išgyvenu dėl artimo žmogaus, esančio scenoje, paskui mėgaujuosi. Beje, fojė šalia salės iškart pastebėjau, kokie geri, tikri ir nuoširdūs į koncertą susirinkusių žmonių veidai. Iškart buvo galima spręsti, kad koncertas pavyks. Inteligentiški žmonės Lietuvoje gyvena!“
Tik porai dienų atskridusi į Lietuvą, ponia Irina vyro į tolesnes gastroles nelydėjo, išskrido namo į Sankt Peterburgą. O dainininkas su grupe namie turėtų pasirodyti dar po kelių dienų ar savaitės, nes koncertai veja vieni kitus, „Akvarium“ vis dar nenuilstamai populiarus. „Niekada negalvojau ir neskaičiavau, kiek laiko Borisas būna namuose. Žinote, kaip su mylimais žmonėmis: kai jie namie, net nepastebi ir nesureikšmini, kad yra šalia, o kai išvažiuoja – liūdi. Bet ilgiesi, todėl ryšys nenutrūksta ir, žiūrėk, tas išsiilgtas žmogus jau grįžo. Taip mėnesiai, metai ir eina...“ Dainininkas, visada atrodantis šiek tiek paslaptingas, savyje ir giliuose apmąstymuose paskendęs žmogus, pasak žmonos, su savais yra normalus, paprastas ir komunikabilus. Tiesa, tipiško daugelio šeimų gyvenimo vaizdelio, kai grįžęs vyras tuoj pat su laikraščiu rankose įsitaiso priešais televizorių, jų namuose tikrai neišvysi. „Tai – ne mūsų stilius. Per televizorių mes žiūrime nebent gerus filmus, – juokiasi pašnekovė. – Ar Borisas moka įkalti vinį į sieną? Tai jis daro kuo puikiausiai: vinimis visas butas nukaltas... Jis net perdegusią lemputę sugeba įsukti! Taigi jeigu klausiate, koks Borisas namie, galiu pasakyti: auksinis!“
Kitą rytą po koncerto dainininkas atrodo kiek pavargęs. Vakare dar laukia pasirodymas Kaune, kitą dieną – jau Rygoje, paskui – Maskvoje... Tačiau prie tokių nesibaigiančių gastrolių BG vadinamas Borisas Grebenščikovas pripratęs. Daug sunkiau jam kiekvienoje šalyje atlaikyti žurnalistų klausimų šturmą. „Pavargau nuo jų, juk mano darbas – ne kalbėti, o dainuoti“, – kaip visada atviras dainininkas. Paklaustas, koks jausmas aplanko kitą rytą po koncerto, ilgokai mąsto: „Jeigu koncertas buvo geras, tada jausmas labai malonus. Jeigu ne – visaip jautiesi... Būna ir nevykusių pasirodymų, būna techninių problemų. Be to, skirtingų šalių žmonės turi savas tradicijas, įpročius. Tačiau Lietuvoje visada viskas pavyksta.“
Šiemet dainininko tiesiog neįmanoma pažinti: visiškai plikas, užtat su ilga, krūtinę siekiančia barzda. Nežinia, juokais ar rimtai kalbėta, kad vyriškis visur vežiojasi keturis japonus, besirūpinančius jo barzdos grožiu ir triskart per dieną mirkančius ją jūrų dumbliuose. Nieko nuostabaus: iš tokio ekstravagantiško menininko visko galima tikėtis.
Užtat dar didesne staigmena tapo tai, kad pirmą kartą į Lietuvą dainininkas atsivežė artimuosius. Dainų tekstų autorius, muzikantas ir atlikėjas neslepia jau seniai norėjęs jiems parodyti šalį, kur koncertuoti pastaruoju metu atvyksta kiekvieną pavasarį. Šįkart žvaigždės palankiai susidėliojo dar ir todėl, kad Sankt Peterburge gyvenantys Irina ir Borisas susidraugavo su keliais lietuviais. „Paprastai važiuoju tik ten, kur turiu draugų. Ir štai mes čia! – giedrą nuotaiką spinduliuoja Irina. – Atspėkite, kur buvome? Aišku, užlipome ant Trijų Kryžių kalno ir visą Vilnių pamatėme kaip ant delno. Ar jūsų miestą galima lyginti su Peterburgu? Gal net nereikia to daryti. Žinoma, miestai panašūs vieni į kitus, visur gali rasti bendrumų, tačiau kiekvieno miesto vertybė – jo individualumas, charakteris. Vilnių, be abejo, priskirčiau prie miestų su ryškiu veidu.“
Trečias kartas nemelavo
Jau daug metų tik BG norom nenorom tenka bendrauti su žurnalistais. Kiti jo šeimos nariai to ypač vengia. Tačiau šįkart, matyt, spontaniškai, o gal pradžiuginta saulėtos dienos ponia Irina ir jos sūnus mielai dalijosi įspūdžiais. „Kai į interviu žurnalistas ateina pasirengęs, dažniausiai girdžiu vis tuos pačius klausimus: kada susipažinote, kiek vaikų, o kur, o kaip... Iš pradžių pasakodavau, paskui nusibodo viską kartoti lyg kokiai kalbančiai papūgai“, – neslepia moteris. Kol vyras tradiciškai užsuka į muzikos prekių parduotuvę Vilniaus senamiestyje ir ieško rečiausių ir geriausių džiazo muzikos albumų, turime kelias minutes šnektelėti su viešnia. Šalia stovintis aukštas, išvaizdus dvidešimt šešerių Markas – ponios Irinos sūnus iš pirmosios santuokos. Jau dvidešimt bendro gyvenimo metų skaičiuojanti pora susilaukė dukters Vasilisos (20). Deja, dėl darbų ir mokslų šįkart jai nepavyko atvažiuoti į Lietuvą.
Rusų spauda suskaičiavo, kad bohemišku gyvenimo būdu garsėjantis dainininkas buvo vedęs triskart. Su pirmąja žmona Natalija susituokė labai jauni ir kartu beveik negyveno. BG namai nuolat būdavo pilni draugų muzikantų, o žmonai laiko likdavo ne itin daug. Vis dėlto porai gimė dukra Alisa (29). Dabar ji – sparčiai populiarėjanti Rusijos aktorė, tėvui greitai padovanosianti pirmąjį anūką ar anūkę.
Antrąja atlikėjo žmona tapo draugo, grupės „Akvarium“ muzikanto Vsevolodo Gakelio, žmona Liudmila. Ji pagimdė sūnų Glebą (24). Tačiau ar dėl ne itin švelnaus moters charakterio, ar dėl lengvabūdiško sutuoktinio požiūrio į gyvenimą šeima greitai iširo.
Su trečiąja žmona Irina jau dvi dešimtis metų dainininko santykiai pagrįsti abipusiu supratingumu ir pagarba. Kalbama, būna meilė iš pirmo žvilgsnio, o meilė Irinai gimė iš pirmo žodžio. Jie susipažino draugų kompanijoje, kai užvirė diskusija, kaip traktuoti vieną Biblijos frazę. BG tada labai patiko Irinos išsakyta mintis. Pora susituokė, dainininkas įsivaikino jos sūnų iš pirmosios santuokos. Po kurio laiko jiems gimė dukra.
Prasitarusi, kad iš profesijos yra teatro režisierė, ponia Irina neslepia jau seniai nedirbanti. „Tiesiog globoju mylimus ir artimus žmones“, – maloniai nusišypso jaunatviška moteris. Su vyro grupe ji keliauja ne taip ir dažnai. „Tik tada, kai noriu, – prisipažįsta, tačiau priduria, kad namie tikrai neužsisėdi ir vien buitimi nesirūpina. – Aš išvis nesuprantu, ką reiškia „užsiimti namais“, tai – natūrali būsena, tiesiog gyveni juose, kažką darai, bet nesureikšmini ir nevadini savęs namų šeimininke.“ Pagrindinė poros užuovėja po visų gastrolių ir kelionių – butas Sankt Peterburge. Viešnia pasakoja, kad kol augo vaikai, turėjo namą kaime ir dažnai ten pabėgdavo. Tačiau dabar jokio kaimo ar užmiesčio namo neturi, mieliau keliauja po pasaulį. „Bent po keliskart per metus važiuojame į Indiją. Ir keliaujame, ir ašramuose sėdime. Man ten patinka, nes labai padeda: išmoksti naudotis savo energija, nustoji mąstyti destruktyviai. Meditacijos, buvimas toje šalyje iš sąmonės išvalo neigiamus dalykus, – pasakoja moteris. – Pirmą kartą po tokio apsivalymo grįžti namo į Rusiją tikrai buvo sunku. Iš rojaus jautėmės nukelti į pragarą. Tačiau nuo to pirmo karto praėjo geri penkiolika metų, todėl prie daug ko pripratome. Dabar jau visur gerai.“
Namie – auksinis vyras
Visi žymaus Rusijos dainininko vaikai – meno palytėti. Kol kas tik vidurinysis sūnus Glebas dar ieško savęs, o dukros jau pasirinkusios kelią: vyresnioji Alisa – aktorė, jaunėlė Vasilisa, pasak mamos, Sankt Peterburgo meno akademijoje studijuoja interjero dizainą. Markas kuria interneto svetaines ir elektroninius šiuolaikinės muzikos projektus. Tiesa, su tėvo muzika kol kas ko nors reikšmingo dar nepavyko sukurti. „Bandėme porą remiksų padaryti, bet nelabai sėkmingai. Ne kad tėvui ar man būtų nepatikę. Tiesiog jo muzikos neįmanoma pagauti: klausaisi senų gabalų ir supranti, kad jie ir dabar skamba labai šiuolaikiškai. Jų neįmanoma perkelti į kitokios muzikos kategoriją. Bet mes toliau bandome ir palaikome su tėvu ryšį“, – juokauja vaikinas.
Muziką prisipažįsta mėgstanti ir ponia Irina, tačiau, skirtingai nei vyras, ji – ne džiazo ar roko, o liaudies dainų (indiškų, arabiškų) mėgėja. Aišku, ir didžiulė vyro kūrybos gerbėja. „Manau, Boriso muzika – geriausia, kas yra pasaulyje, – pagyrų sutuoktiniui negaili moteris. – Tiesą sakant, kai einu klausytis koncerto, neskirstau, tai yra mano vyro ar ne jo pasirodymas. Tiesiog mėgaujuosi gera muzika. Manau, „Akvarium“ koncertai beveik visada geri. Aišku, iš pradžių jaudinuosi ir išgyvenu dėl artimo žmogaus, esančio scenoje, paskui mėgaujuosi. Beje, fojė šalia salės iškart pastebėjau, kokie geri, tikri ir nuoširdūs į koncertą susirinkusių žmonių veidai. Iškart buvo galima spręsti, kad koncertas pavyks. Inteligentiški žmonės Lietuvoje gyvena!“
Tik porai dienų atskridusi į Lietuvą, ponia Irina vyro į tolesnes gastroles nelydėjo, išskrido namo į Sankt Peterburgą. O dainininkas su grupe namie turėtų pasirodyti dar po kelių dienų ar savaitės, nes koncertai veja vieni kitus, „Akvarium“ vis dar nenuilstamai populiarus. „Niekada negalvojau ir neskaičiavau, kiek laiko Borisas būna namuose. Žinote, kaip su mylimais žmonėmis: kai jie namie, net nepastebi ir nesureikšmini, kad yra šalia, o kai išvažiuoja – liūdi. Bet ilgiesi, todėl ryšys nenutrūksta ir, žiūrėk, tas išsiilgtas žmogus jau grįžo. Taip mėnesiai, metai ir eina...“ Dainininkas, visada atrodantis šiek tiek paslaptingas, savyje ir giliuose apmąstymuose paskendęs žmogus, pasak žmonos, su savais yra normalus, paprastas ir komunikabilus. Tiesa, tipiško daugelio šeimų gyvenimo vaizdelio, kai grįžęs vyras tuoj pat su laikraščiu rankose įsitaiso priešais televizorių, jų namuose tikrai neišvysi. „Tai – ne mūsų stilius. Per televizorių mes žiūrime nebent gerus filmus, – juokiasi pašnekovė. – Ar Borisas moka įkalti vinį į sieną? Tai jis daro kuo puikiausiai: vinimis visas butas nukaltas... Jis net perdegusią lemputę sugeba įsukti! Taigi jeigu klausiate, koks Borisas namie, galiu pasakyti: auksinis!“
