Būrėja Vaiva Budraitytė – apie vestuves, meilę ir burtus

Bet dabar labai madinga gyventi susimetus...
Turbūt su Gaudentu esame senamadiški (juokiasi). O jei rimtai, mes jau kelerius metus esame kartu, abu ne piemenys, brandūs žmonės. Žinome vienas kito privalumus ir trūkumus, tad, manau, jei jokių „uodegų" neišlindo, ir toliau bendraujant neišlįs. Tiesiog gyvenant nesusituokus atsiranda daug dviprasmiškumų. Vestuvės - oficialus santykių įteisinimas - tarsi viešas prisipažinimas, kad jau pasirinkau savo gyvenimo žmogų, su kuriuo man gera, esu laiminga, ir nieko kito man nereikia.
Anot jūsų, poros, kurios gyvena nesusituokusios, vienas kito atžvilgiu elgiasi nesąžiningai?
Iš darbo ir gyvenimiškos patirties galiu pasakyti, kad tokiu atveju kuris nors vienas arba net abu meluoja, bijo prisipažinti nesąs užtikrintas dėl savo jausmų ir pasirinkimo. Dažniausiai dėl to nukenčia jaunos merginos. Kiek tokių, sudaužytomis širdimis, kurių mylimieji vieną dieną susikrovė lagaminus ir išėjo be jokių sąžinės priekaištų, atėjo pas mane išsiverkti. Dabar jaunimas kaip pretekstą, kad tik išvengtų įsipareigojimų, gieda tą pačią gaidelę, esą spaudas pase nieko nereiškia ir nieko nekeičia. Jeigu jis nieko nereikštų, ypač vyrai taip paniškai nebijotų tuoktis.
Visgi, kol geriau pažinsi, ar tas žmogus tau tinkamas, pagyventi kartu - nieko bloga?..
Niekas ir nesako, kad pirmą pažinties dieną reikia bėgti prie altoriaus. Bet daugeliui ir po metų ar net trejų gyventi susimetus patogu. Ir vis galvoja: o gal vėliau sutiksiu kitą, geresnį, turtingesnį, gražesnį ir pan. Argi tai sąžininga? Žmogus, kuris iš tikrųjų myli ir atsakingai žiūri į šeimą, jei yra apsisprendęs visą likusį gyvenimą nugyventi su mylimuoju, nebijo įsipareigoti. Normalūs santykiai anksčiau ar vėliau turi baigtis vedybomis. Antraip tvirtos šeimos tikrai nebus.
Draugo Gaudento gimtadienio dovana - sužadėtuvių žiedas - jums buvo staigmena?
Kaip tik per mano gimtadienį nunešėme prašymus tuoktis. Jau žinojome ir vestuvių datą. Norėjome, kad būtų šilta, tad pasirinkome liepos mėnesį. Ta proga Gaudentas dar sumanė mane nustebinti ir nuvedė į parduotuvę išsirinkti vestuvinių žiedų.
Turbūt paskalų nešiotojai jau plaka liežuviais, neva pasitelkusi magiją užkerėjote širdies draugą? Juk magijos žinovai neišvengiamai susilaukia panašių apkalbų.
(Juokiasi). Gaudentai, girdi, aš tave prigirdžiau meilės eliksyro! O jei rimtai, nė vienai moteriai nepatariu naudoti magijos, kad prisiviliotų mylimąjį, ypač jei nori nuvilioti nuo kitos. Išduotosios moters ir jos vaikų ašaros bei skausmas persekios visą likusį gyvenimą. Gaila, kad žmonės nepaiso prietarų ir pamiršo posakį, vedęs vyras - miręs vyras. Net magijos pagalba priviliotas vyras ilgainiui praregi. Anksčiau ar vėliau burtai išgaruoja. Dažniausiai toks vyras ima neapkęsti ir skaudinti savo partnerę.
Ar galėtumėte grąžinti nuklydusį vyrą į šeimą?
Galėčiau. Yra maginių užkalbėjimų, sutvirtinančių santuokos priesaiką. Tik klausimas, ar tikrai to reikia, nes net jeigu ir grįš tas paklydęs vyras, idealių santykių nebebus. Ne paslaptis, kad per daugybę bendro gyvenimo metų jausmai atvėsta, ir sutuoktiniai vienas kitam tampa tarsi spintelės, užpildančios interjerą.
Ar sau metate kortas?
Dažnai, bent kartą per mėnesį. Kai noriu pasitikslinti, ar teisingai elgiuosi. Ne visada griebiuosi kortų. Esu įvaldžiusi sapnų jogą, t. y. sąmoningą sapnavimą, kai gali užsisakyti sapną, o pakirdęs iš miego sapnuoti toliau. Šeimynykščiai žino - jei ilgai nepabundu, manęs žadinti negalima. Per sapnus ateina daug informacijos.
Dabar daugelis žmonių, jei tik ima nesisekti, įtiki, kad juos kažkas prakeikė...
Būna, kad nelaimių priežastis - ir prakeiksmas, ir nužiūrėjimas. Žinau specialių technikų prakeiksmams panaikinti, bet kartais priežastis būna visai kita. Kad žmogus prakeiktas, galima įtarti, jei jam nuolat nesiseka, be paliovos nutinka kas nors bloga (bankrutuoja, suserga, patenka į avariją).
Jūsų gyvenimo draugas Gaudentas - meditacijos ir jogos specialistas, jūs būrėja. Kaip du tokie keistuoliai išsitenka po vienu stogu?
Ogi paprastai. Svarbiausia - nevaržyti vienas kito laisvės, poreikių ir pomėgių. Kai ilsėjomės Turkijoje, aš eidavau sportuoti, plaukioti baseine, nardydavau, žvejodavau. Deja, sugavau tik vieną mažą žuvelę. Pamatytumėte, kiek vietos užima mano nardymo ir žvejybos įranga! O Gaudentui labiau patinka plaukioti srauniomis upėmis, stebėti gamtą, žmones, medituoti ar leistis į safarį. Nieko baisaus, jei išsiskiri kelioms valandoms ir kiekvienas patiria malonių akimirkų. Užtat per atostogas nė karto nebuvome susipykę.
Lepinate vienas kitą?
Bet juk taip ir turi būti. Dėmesys, malonios, nors ir smulkios, dovanėlės santykiams suteikia harmonijos. Juk kartais taip smagu pasijusti trapia moterimi. Pavyzdžiui, kai važiuojame pas jo tėvus, visada nuperku lauktuvių. Matau, Gaudentui patinka toks mano rūpestingumas. Iš smulkmenų ir lipdomi geri santykiai.
Po vestuvių neketinate mesti būrėjos amato ir tapti, pavyzdžiui, namų šeimininke?
Tikrai ne, nes kortos, būrimas - mano gyvenimas, pašaukimas. Prieš daugelį metų buhalterės diplomą padėjau į stalčių ne tam, kad dabar tik kotletus kepčiau. Tai buvo ilgas kelias į save, o kai pagaliau atrandi tai, kas tau skirta, nuodėmė viso to išsižadėti.
Beje, Gaudentas labai skaniai gamina ir, kai neturiu laiko ką nors pagaminti, mane palepina. Ir pusryčius rytais atnešdavo į lovą (šypsosi). Tiesa, kol mečiau svorį, - jokių valgymų lovoje.
Jūsų atjaunėjimo ir išgražėjimo paslaptis - meilė?
Gaudentui mano svoris niekada netrukdė. Aš jam patikau ir apkūnesnė (juokiasi). Tiesiog man jau seniai ne aštuoniolika. Pajutau, kad greičiau pavargstu. Nors ir medituoju, stinga energijos. Vieną rytą pabudau ir klausiu savęs: „Kur dingo senoji energingoji Vaiva? Juk man ne šimtas metų!" Kai nusprendžiau lieknėti, Gaudentas mane labai palaikė morališkai ir davė daug vertingų patarimų. Jis žino įvairių technikų, meditacijų, jogos pratimų, kurie ne tik padeda išsaugoti dvasinę ramybę, jaunina, bet ir skatina organizmą greičiau deginti kalorijas.
Ką turėjote omenyje sakydama, kad Gaudentas jums padėjo sulieknėti?
Gaudentas labai stabilus ir supratingas žmogus. Jei ne jis, kažin ar būčiau turėjusi tiek valios mesti svorį. Jis pasirūpindavo, kad namuose būtų reikiamų produktų, laiku pavalgyčiau. Būna, iš parduotuvės skambina pasitikslinti, kokios spalvos daržovių nupirkti. Būtent jis paprotino, kad reikia pradėti lieknėti nuo galvos, t. y. jei noriu numesti svorio, reikia laikytis ne konkrečios dietos, o iš esmės keisti gyvenimo būdą ir mitybą. Dabar norinčiųjų, kad pasidalyčiau lieknėjimo patirtimi, tiek daug, tikriausiai reikės rengti sveikatingumo kursus.
Per kiek laiko pavyko numesti tiek svorio?
Dabar sveriu beveik tiek pat, kiek aštuoniolikos. Lieknėjau lėtai. Per du mėnesius palengvėjau aštuoniais kilogramais. Svarbiausia - be jokio streso, palengva, nes visada buvau sveikuolė, tik mėgstanti papiktnaudžiauti. Man bulvės, silkė ir rūgpienis - didžiausias delikatesas. Ir dabar saikingai pasimėgauju šiais patiekalais. Grįžti prie senų mitybos įpročių man nebuvo didelė psichologinė trauma. Dažnai draugės klausia, kaip sulieknėti, jei svečiuose visi ragina užkąsti, išgerti - sunku susilaikyti. Tačiau atėjus į svečius nebūtina visiems garsiai rėkti, kad laikausi dietos ir nieko nevalgau. Kai mes su Gaudentu piršliavome per vienas vestuves, niekas net nepastebėjo, kad negeriu ir beveik nieko nevalgau.
Esate vegetarė?
Kiaulienos ir jautienos seniai nevalgau. Tačiau be žuvies ištverti negalėčiau. O jei kam nors labai norisi mėsiškų patiekalų, patarčiau rinktis paukštieną. Jei ir „sugriešiju", kitą dieną darau iškrovą. Svarbiausia, savęs neprievartauti ir leisti sau retsykiais pasilepinti.
Prieš keletą metų viename interviu sakėte, kad jūsų didžiausias noras - turėti vaikaitę. Dabar ja turbūt neatsidžiaugiate?
Taip, ji tarsi žaisliukas, kuriuo neįmanoma atsidžiaugti. Benignai Mortai jau penki mėnesiai. Tikrai norėjau, kad pirmagimė būtų mergaitė, nes keltų kultūroje magės druidės pirmąsias gimdydavo tik mergaites. Jei pirmoji gimsta mergaitė, motina nepraranda energijos ir maginių galių. O pagal tibetiečius mergaites gimdo tos moterys, kurios nesijaučia saugios. Vadinamieji netyčiukai arba benkartukai dažniausiai irgi gimsta moteriškosios lyties.
Ar būrėjos irgi svajoja?
Ir svajoja, ir myli, ir kenčia... Norų turiu daug. Noriu lavinti aiškiaregystės centrus, kad mano dukrai, sūnui, vaikaitei - visiems sektųsi, visi būtų sveiki. Dar svajoju surengti ant stiklo pieštų mandalų parodą. Tiksliau, tie piešiniai jau seniai nutapyti, tik reikia laiko viską suorganizuoti. Laukiu, kol po gimdymo sustiprės dukra - ji man žadėjo padėti.