Dalia Teišerskytė: su manimi nebuvo lengva nė vienam...

Kalbama, indų būrėja nesutikusi nuspėti politikės, poetės, visuomenės veikėjos Dalios Teišerskytės (64) gyvenimo. Esą tik pratarusi: „Tu pati esi visa ko kūrėja."
Foto naujienai: Dalia Teišerskytė: su manimi nebuvo lengva nė vienam...
Gretos Skaraitienės nuotrauka / zmones24.lt

Ji daug šypsosi. Kai kalba, atrodo, dainuoja. Stengiasi neskaudinti, nes tiek daug kartų, sako, buvusi skaudinama pati. Kalbama, indų būrėja nesutikusi nuspėti politikės, poetės, visuomenės veikėjos Dalios Teišerskytės (64) gyvenimo. Esą tik pratarusi: „Tu pati esi visa ko kūrėja." Tai štai ji ir mėgina - kurti, lipdyti, klijuoti savo dienas. O dar svajoja šiek tiek pasiautėti prieš paskutinį atodūsį.

Nuostabus pavasaris! Tokiomis dienomis norisi lėkti laukais...

Nesinori. Nes laukuose - dulkės, o saulė pavasarį - klastinga.

Visada esate tokia atsargi?

Žinoma, ne. Esu laksčiusi apie trobelę, sniego - iki kelių, o aš - basa... „Brenda ragana per sniegą..." Esu važiavusi žiemą per Nemuną... Daug kvailybių būta. Bet jas kažkodėl malonu prisiminti. Nesu atsargi ir kalbėdama su žurnalistais - kas galvoje, tas ir ant liežuvio galo.

Ar nepagalvojate, kad norėtumėte būti dvidešimties?

Apsaugok, Viešpatie! Dvidešimties buvau kvaila nelyg pentis. Patikli, naivi, vaikiška...

Tačiau gyvenimas juk kandžiojasi?

Ir dar kaip! Bet ir aš jį kandžiojau, kovojau su juo. Kartais norėdavosi pasiduoti, bet įgimtas išdidumas ir iš senelės dvarininkės paveldėtas pasiutimas versdavo kandžiotis toliau.

Ar jums svarbi praeitis?

Be abejo. Kiekvienam ji svarbi, juk - gyvenimo dalis. O man - jau ir didžioji...

Gaila, skaudu, neramu dėl to?

Ir gaila, ir skaudu, ir neramu. Tiek darbų nepadaryta, o saulelė - jau vakarop... Ir iki gėlimo skauda dėl be tikslo praleisto laiko... Kiek jo iššvaistyta tuštybei, puikybei, akimirkos problemoms! Dabar esu taupesnė ir atsargesnė. Daugiau matau, mažiau šneku. Tai išeina į naudą. Man. O gal ir kitiems.

Dalia, sakykite, kokie gyvenimo įvykiai paprastai palieka itin ryškų pėdsaką?

Keista, bet man ilgiau įsimena skaudūs... Sibiras, tėvų, brolių mirtys, įvairios išdavystės, nusivylimas savimi ir dažnai - kitais.

Esate iš tų, kurie mena pikta?

Taip. Gėda prisipažinti, bet meluoti - dar negražiau. Menu, bet nekerštauju. Už viską pareikalaujama sumokėti grynais - bet to ne aš reikalauju, gyvenimas. Manau, tai - teisinga.

Ar esama dalykų, kurių nenorite prisiminti?

Žinoma! Esu pridariusi visokių „cirkų". Kai ką išties gėda prisiminti. Bet - ne dėl palaidumo, godumo arba noro išsiskirti... Dėl begalinio patiklumo ir naivumo, dėl noro keisti pasaulį ir „visus išgelbėti".

Kaip norėčiau nors vieną „pasaulio gelbėtojos" išdaigą sužinoti!

Jei pradėčiau vardyti, viso jūsų žurnalo nepakaktų... Esu Šaulys. Šauliai - piratai, avantiūristai, tiesuoliai, bet kartu - nepaprastai ištikimi ir teisingi. Toks temperamento ir pareigos mišinukas nieko gera nežada. Kartais imi ir paslysti ant banano žievės. O kartais (kokia gėda!) kitam ant kelio ją padedi.

Ar turite dėžutę, kurioje saugote prisiminimus?

Dėžutės neturiu. Tačiau turiu dvylika parašytų knygelių, kuriose nelyg dėžutėse sudėti visi mano jausmai, skausmai, džiaugsmai ir atodūsiai.

Manote, skaitytojai teisingai suprato jūsų išpažintis? Juk tai - išpažintys, tiesa?

Rašydamas negali meluoti - juk ne pats kuri, kažkas tuos žodžius į tave įdeda, kažkas pasikliauja, kad teisingai juos atspėsi, iššifruosi ir užrašysi.

Knygoje - visas žmogaus vidus. Visos jo kančios, meilės, praradimai, požiūris į save, kitus, pasaulį, visatą, Kūrėją.

Kada parašėte pastarąjį eilėraštį? Ilgitės rašymo?

Senokai. Labai ilgiuosi savęs - anokios, bohemiškos, laisvos, linksmos, sklidinos juoko, aistros ir idėjų.

Kur tokia Dalia dingo?

Ji tūno surakinusi savo polėkius, aistras pareigų grandinėmis vienoje svarbiausių Lietuvos institucijų ir labai nuoširdžiai ir gana kompetentingai dirba, „kad Lietuvai būtų geriau"...

Kaip sugyvena mūzos ir politinė karjera?

Prastokai.

Kažkodėl man atrodo, kad politika - tai meniškos sielos rėmai, aptvaras...

Taip ir yra. Turi būti santūrus, atsakingas už kiekvieną savo krustelėjimą, žodį, veiksmą. Gyveni kaip ant Viešpaties delno - matomas ir fiksuojamas iš visų pusių. Sunku. Bet - įdomu ir reikšminga.

Skaitau daug geros literatūros ir kaupiu save ateičiai. Jeigu likimas man ją dovanos.

O kodėl neturėtų?

Matot, likimas įnoringas. Juk ne be reikalo sakoma: jei nori prajuokinti Viešpatį, pasakyk, ką suplanavai rytdienai...

Šiuo metu esu ne pačios geriausios nuotaikos, bet tikiu, kad nusipelniau Aukštybių malonės ir klaidų atleidimo. Taigi - gal dar spėsiu bent tuputį pasiautėti prieš atodūsį.

Dalia, pasakykit man, kodėl žmonės taip mėgsta sakyti, kad meilė trunka trejus metus?

Žiūrint, kokia meilė... Yra tokia, kuri trunka visą gyvenimą. Trejus metus trunka tik įsimylėjimas, aistra, bet ne meilė!

Visi žino, kad vyras ir moteris - du skirtingi pasauliai. Kokia jūsų patirtis?

Idealu, kai vyras ir moteris tampa vienu pasauliu. Bet taip būna labai retai. Kur kas dažniau šeimos gyvenimas grindžiamas pripratimu, pagarba, pareiga, bendrais tikslais ir dar visokiais kitokiais paprastais dalykais.

Aš visada buvau kitokia. Su manimi nebuvo lengva nė vienam. Bet - buvau mylima. Ir net labai. Tai buvo stebuklas. Dievo dovana. Tuo galima gyventi visą gyvenimą, kaip Dostojevskio „Baltosiose naktyse".

Ar manote, kad kartu gyvenant daugybę metų galima visiškai pažinti šalia esantį žmogų?

O ne! Tai patyriau savo kailiu. Regis, matai vos ne kaip šventąjį, o pasirodo, kad jis turi prastuolio sielą, kurią slėpė ilgai ir, deja, sėkmingai.

Ne taip seniai su vyru savo santuoką sutvirtinote bažnyčioje, vėliau garsiai nuskambėjo istorija, kad net ir sutvirtinta ji braška...

Argi Bažnyčia gali sulaikyti nuo niekšybių? Viskas - žmogaus viduje. O santuoka yra didelis ir sudėtingas darbas, kurio negalima pamiršti nė minutės. Reikia mokėti vadelioti savo šeimos vežimaitį, nes jis mėgsta pasukti į kokį šunkeliuką. Ir tik nuo abiejų išminties, nuo to, kas laimi, šeima ar ambicijos, gali išlaikyti ranką rankoje.

Kada jūsų santuoką ištiko pirmoji krizė? Tiek metų susituokusi, tikriausiai žinote, kaip su tomis krizėmis kovoti?

Mūsų šeima buvo labai stipri ir vieninga. Aš turiu vaikų, vaikaičių, dukterėčių, seserį, brolį, fantastiškų draugių. Jie nuostabūs. Tai - jėga! Su krizėmis nepakovosi. Jas reikia išmintingai išgyventi, tobulinti save, stiprėti, džiaugtis Dievo dovanomis, kurių gauname kasdien, tik dažnai nevertiname.

O kaip - išmintingai?

Išmintingai - tai visu pirma oriai. Antra, jei Dievas uždaro duris, atidaro langą. Pro tą langą galima įžvelgti savo gyvenimo klaidas ir nebekaltinti aplinkos. Geriau jau paanalizuoti, ką ne taip padarėme, praleidome, ką užmiršome, įžeidėme, kuo bandėme apgauti patys save.

Krizė - laikas, duotas mums suvokti, kad reikia keisti vertybes, nes esame nuklydę į patamsius, žavimės ne dvasiniais, o materialiais lobiais. Pamirštame, kad kitam skauda lygiai taip pat, kaip tau. Ir žaizdos gyja greičiau tik tada, kai sieloje yra ramybė, kai turi kam padėti galvą ant peties.

Ką jums reiškia kartu su vyru pragyventi metai?

Labai daug. Iš pradžių - nuotykiai, pašėlęs romanas, dosnumas, atlaidumas, vėliau - sūnūs, rūpesčiai, verslo kūrimas, valdininkų ir reketininkų spaudimas, kilimai ir nuosmukiai, mano išėjimas į politiką, mano inovacijos, planai, idėjos, knygos. Ne kiekvienas atlaikys.

Bet jūs atlaikėte... Kuo pasikliovėte sunkiausiomis dienomis?

Savimi. Esu stipri ir retai klystu vertindama žmones. Pirmąkart pamačius širdis nustato santykį ir vertę. Pavojingiausi - saldūs ir gražiai čiulbantys. Išlaikiau dar ir dėl to, kad niekada niekas nieko nedavė veltui. Viską gyvenime susikūriau ir pasiekiau, nes turėjau gerus genus, šiokį tokį talentą, užsispyrimo. Be to, turiu gerus vaikus, sunkesnę valandą jie visada su manimi. Nesidroviu kalbėtis su jais kaip su geriausiais draugais - visomis temomis.

Žinote, ką reiškia atleisti. Ar tai sunku?

Žiūrint, ką ir kam atleisti... Beveik visada sunku peržengti savo ambicijas. Atleisti galima daug ką, jei ir tu būni suprasta, apgaubta dėmesio... Negalima, o ir nesugebėčiau atleisti dvasinės išdavystės ir pažeminimo. Ne mano galioje... Suprantu, nekrikščioniška, bet taip jau yra.

Kokio paklydimo nelaikote paklydimu?

Atsitiktinio. Vienkartinio. Neplanuoto. Neskaudinančio giliai.

„Žvaigždžių duetuose" esate geroji fėja, kuri stengiasi neskaudinti. Kas skaudina jus? Ar jums yra tekę pajusti žodžio kirtį?

O! Taip! Tada „kriokiu" lyg laivo pavojaus signalas. Bet - tik į savo pagalvę. Viešumon „išnešu" linksmą, patenkintą fizionomiją. Visuomenėje esu poniutė, o štai savo vienatvėje - paprasta, nelabai laiminga moteris su milijonu kompleksų ir problemų. „Žvaigždžių duetai" - puikus projektas, nuostabūs žmonės, talentingi, gražūs. Kaip aš galiu juos kritikuoti? Aš juos visus baisiausiai myliu!

O kaip jaučiatės jūs, kai viešai ima kritikuoti jūsų žodžius, poelgius?

Siaubingai. Jeigu kritika teisinga, darau išvadas ir taisau klaidas. Gaila, kad dažniausiai kritikuoja iš pavydo ar kvailumo, tada - „šakės"! Galėčiau tokį „kritiką" priploti prie sienos.

Bijote, kad nepriplotų jūsų, užtat pati kritikuojate švelniai...

Žinote, atėjo toks laikas, kai jau beveik nieko nebijau... O kritikuoju aš beveik visada švelniai, juk nesu viską išmananti ir neklystanti teisuolė. Negaliu skaudžiai įžeisti, nes pati esu jautri ir skaudžiai reaguoju į NETIESĄ.

Ką jums svarbu apie save žinoti?

Tai kad viską žinau. Net geriau negu patys uoliausi žinovai. Žinau, kaip nuslėpti savo trūkumus ir kartais net raukšles. Moku save pateikti ir gražesnėje šviesoje, negu esu iš tikrųjų. Iš esmės - nesu bloga... Tik nemoku išsidemonstruoti.

Na, na, apie tas raukšles. Kaip jas slėpti?

Gal ir nereikėtų, nes kiekviena mano raukšlė yra didžiausias turtas! Kiekvienoje slypi istorijų, meilių, nusivylimų, pergalių, pralaimėjimų... Žinoma, stengiuosi „neteršti" aplinkos savo išvaizda, bandau atrodyti tvarkingai ir net madingai, kas rytą „nusipiešiu" šviežesnį veidą, bet raukšlių nesigėdiju ir jas slepiu retai.

Ir močiutės pareigoms tos raukšlės netrukdo?

Pareigų neturiu. Turiu didžiulę meilę, kuri diktuoja man elgesio su vaikaičiais taisykles. Jie - nuostabūs ir aš jais didžiuojuosi. Protingi, geraširdžiai, talentingi, linksmi. Tai - tvirtos šeimos išdava.

Kaip savyje derinate jausmą ir protą?

Kažkaip jie nesusiderina. Dažniau laimi jausmai. O politikui tai nelabai pritinka.

Ar dėl to, kad jausmai laimi, politikas - silpnesnis?

Kartą iš Seimo tribūnos vienas labai žinomas politikas apie mane pasakė: „Čia nereikalingi politikai romantikai." Aš atrėžiau: „O man atrodo, kad nereikalingi politikai cinikai." Išties per mažai likę romantikų, patriotų, teisuolių. Labai skaudu. Garsiai rėkiu, kad dabartinė krizė tėra pasaulinės dvasinės ir kultūrinės krizės išdava. Sibire gyvendami, kur valgėme kas antrą dieną, juk negalvojome, kad - krizė. Mūsų tėvai, seneliai mokė kitokių vertybių, ir tai manyje liko labai giliai. Dėl to jaučiuosi tik stipresnė.

Keli portreto potėpiai

Esate prietaringa?

Gėda sakyti - taip... Ir horoskopais tikiu, ir pas būrėją vaikštau, ir talismanais apsikaišiojusi...

Kada pirkote naują suknelę?

Prieš Velykas. Juodą. Lininę. Kadangi sublogau dvidešimt keturiais kilogramais, dabar „kaifuoju" nuo suknelių ir sijonų, nuo gražių kojinių ir batelių!

Kas yra veiksminga dieta?

Nežinau.

O kaip jums pavyko numesti tuos dvidešimt keturis kilogramus?

Aš to neplanavau. Taip jau išėjo... Dabar man patinka, kad telpu į tuos drabužius, apie kuriuos galėjau tik pasvajoti. Segiu sijonus, aviu aukštakulnius batelius. Tai - maži džiaugsmai, bet moterims - labai aktualūs. Labiau myliu save, plaukioju, kartais nueinu į masažo kabinetą, darau tinginio mankštą ir truputį mažiau valgau.

Kokia muzika jums kelia džiaugsmą ir kokia - liūdesį?

Gera - džiaugsmą. Blogos nesiklausau, nes gaila savęs ir laiko.

Kokios jūsų svajonių atostogos?

Noriu į negyvenamą salą. Kad būtų šilta, daug saulės, vandens, knygų ir... visi mano žmonės šalia!

Be kokio patiekalo neįsivaizduojate savo stalo?

Be duonos kasdieninės...

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų