Prisiminusi, kaip Edinburgo futbolo klubo „Hearts" ir Lietuvos rinktinės nario Deivido Česnauskio (27) žmona Vaida Grikšaitė-Česnauskienė (24) laukė pirmagimio, buvau tikra, kad jaunoji mama iš rankų nepaleis sūnaus Deivido ir dėl menkiausios problemos bus perdėtai jautri. Tačiau išankstinė nuomonė pasirodė klaidinga. Išties dėl mažojo Deividuko (3 mėn.) labiausiai iš meilės tirpsta jo močiutė, Vaidos mama.
Iki kelionės iš gimtosios Klaipėdos į Edinburgą, kur pagaliau visa Česnauskių šeimyna bus kartu, likus vos dienai, Vaida sutinka dalyvauti fotosesijoje ir viską sutvarko taip, kad tam laiko randa tik kelioms dienoms į Lietuvą sugrįžęs sutuoktinis. Tą pačią dieną jie suspėjo pakrikštyti ir savo pirmagimį. Vaida manė, kad krikštynas galima nukelti pavasariui, kai šilčiau, o ir mažylis bus ūgtelėjęs, bet abi Deividuko močiutės nesutiko: prieš išskrendant anūkui turi būti suteiktas Krikšto sakramentas. Jauni tėvai nusileido senelių norui.
„Lagaminai jau beveik sudėti, liko gal tik kelios smulkmenos. Buvo svarbu gerai apgalvoti, kurie daiktai tikrai reikalingi. Pavyzdžiui, vis svarstome, ar verta į Škotiją vežtis vežimėlio lopšį. Jame vietos sūneliui liko tikrai nedaug: kojytėmis tuoj rems kraštą. Gal geriau palikti, nes Edinburge jau yra erdvesnė vežimėlio dalis. Pirkdami vežimėlį su Deividu žiūrėjome, kad būtų gražus ir stilingas (juokiasi). Neturėjome patirties, todėl išsirinkome nelabai praktišką. Gerai, kad per tuos porą mėnesių nepripirkome gausybės žaislų. Juk juos irgi reikia vežtis. Negi paliksi seneliams?" - juokiasi jauna mama.
Didžiausia pagalbininkė - mama
Tikrųjų mamos rūpesčių Vaida patirs Edinburge. Pati pripažįsta, kad sunkiausiu laikotarpiu, pirmąsias dienas ir savaites po gimdymo, daug padėjo mama. Ji taip pat rūpinosi, kad besilaukianti dukra gerai jaustųsi iki gimdymo likus porai mėnesių, jame dalyvavo, nuo Vaidos ir anūko nesitraukė, kai grįžo namo. Deividas tuo metu treniravosi savo klube arba su nacionaline rinktine. „Planavome, kad vyras grįš prieš gimdymą, bet žinote, kaip sunku tai suplanuoti. Škotijos medikai prognozavo, jog turėčiau gimdyti rugpjūčio pradžioje, Lietuvos - liepos pabaigoje. Užsieniečiai nesakė, kas gims, nors echoskopu matė būsimo kūdikio lytį.
Pasirodo, tai daryti gali tik privačia praktika besiverčiantys medikai. Lietuvoje mane apžiūrėjęs gydytojas Arvydas Šatkus Deividui ištarė: „Jau gali pirkti futbolo batelius." Suprask, bus berniukas. Bet mes su Deividu sutarėme niekam to nesakyti. Jeigu kas klausdavo, ar žinome, kas gims, o tokių klausimų sulaukdavome beveik kasdien, sakydavome: mergaitė arba berniukas. Vyras man net neleido pirkti žydros spalvos drabužėlių. O gal gydytojas suklydo? Esu girdėjusi istorijų, kad išankstinė informacija pasirodo klaidinga. Na, bet mūsų atveju gydytojas neapsiriko", - žvelgdama į vežimėlyje popiečio miegu besimėgaujantį sūnų greitakalbe žodžius beria Vaida.
Visuomet norėjo atžalų
Jauna moteris netikėtai prisipažįsta, kad iki šiol keistai skamba, kai vyras ar kas kitas ją pavadina mama: „Nepriprantu. Deividukas man lyg draugas. Protu suvokiu, kad jis mano sūnus, bet dar reikia laiko visiškai įsijausti į naują statusą. Kita vertus, žodžiais sunku nusakyti jausmą, kai naktį jį prabudusį pasiimu iš lovytės ir pasiguldau greta. Apsikabinu ir pasidaro taip gera! Sūnelis iškart užmiega. Girdėjau teorijų, kad vaikų nereikia pratinti kartu miegoti, bet... Kadangi pati nebemaitinu, manau, tokiu būdu kūdikis iš manęs gauna motiniškos energijos."
Kaip ir anksčiau, Vaida, atrodo, visur skuba ir nori padaryti vis daugiau ir daugiau. Per šiuos metus ji įvykdė didžiulį planą - pranešė, kad laukiasi, surengė gražią vestuvių šventę ir pagimdė sūnų. „Kai Edinburge prieš metus pradėjau dirbti banke, kur dienų dienas reikia sėdėti prie kompiuterio, pamaniau, kad laikas galvoti apie vaikus. Visada jų norėjau. Pamenu, pernai su Deividu nuvažiavome į Barseloną ir ten vienoje vaikų parduotuvėje pamačiau labai gražų raudoną sportinį kostiumą. Jis buvo toks mažas, jog, atrodė, gali tikti tik lėlei, - juokiasi jauna mama. - Man jis taip patiko, kad užsinorėjau nusipirkti. Deividas neleido. Pasakė: kai bus laikas, tada galėsiu pirkti, kiek širdis geis. Mano vyras kartkartėmis primena, kad ne skubėčiau gyventi, o išmokčiau džiaugtis kiekviena diena (juokiasi). Kai sužinojau, jog laukiuosi, susimąsčiau: atrodo, kad tada, kai viešėjome Barselonoje, po širdimi jau nešiojau užsimezgusią gyvybę (šypsosi). O tą dailų raudoną sportinį kostiumą Deividas atvežė, atvykęs į ligoninę mūsų aplankyti. Klubas jį išleido iškart, kai sužinojo, kad pagimdžiau."
Gyvenimas - ne tik mažyliui
Vaida prisimena pirmąsias akimirkas po gimdymo, kuris, panašu, jai buvo toks lengvas ir paprastas, kad netrukus po jo moteris užsiminė galinti vėl gimdyti. Tačiau taip pat drąsiai prižiūrėti sūnaus nesiryžo. Kiekvieną kartą, kai reikėdavo į rankas paimti kūdikį, ji bijodavo ir susikaupusi galvodavo, kaip kuo atsargiau elgtis su gležna būtybe. „O Deividas, vos tik įžengęs į palatą, priėjo prie lovytės ir drąsiai paėmė sūnų. Perspėjau, kad būtų atidus. Tada vyras pasakė: „Vaida, čia ne porceliano lėlė, o mūsų sūnus." Po jo žodžių ir man pasidarė drąsiau. Pradžioje turėjome bėdą, nes Deividukas nenorėjo gulėti vežimėlyje. Vos tik jį ten paguldydavome, iškart paleisdavo dūdas. Su mama juokėmės, kad visi vaikai kaip vaikai, o mūsiškis kažkoks kitoks. Pastebėjau, jeigu sūnų tik pagiriu, iškart parodo ragučius. Atrodo, kad girdi ar jaučia, kai apie jį kalbame", - šypsosi Vaida, prabėgus mėnesiui po gimdymo natūraliai susigrąžinusi buvusias dailias kūno formas.
Nors jaunas tėtis su savo pirmagimiu tėra praleidęs vos kelias dienas, pripažįsta, kad spėjo suvokti, ką reiškia kolegų ir draugų anksčiau sakyti žodžiai, jog atsiradus vaikui visas gyvenimas ima suktis aplink jį. „Tikrąją buitį patirsiu, kai Vaida su Deividu persikels į Edinburgą, bet jau dabar kiekvieną kartą, kai žmonai skambinu, pirmiausia klausiu, kaip laikosi mūsų mažylis. Beveik visas pokalbis sukasi apie jį. Džiaugiuosi, kad Vaida sutiko persikelti pas mane", - priduria Deividas. Prie jo vardo artimieji pratinasi pridurti - vyresnysis.
„Mes seniai sutarėme, kad vos sūnus sustiprės, skrisime į Škotiją. Šeima tam ir kuriama, kad visi būtų kartu. Žinoma, su mama Klaipėdoje man labai gera ir lengva.
Nejaučiu, kad pasidariau superinė mama, kuri be savo vaiko nieko kito nemato ir nesidomi. Myliu savo vaiką, bet tikrai mano gyvenimas nesisuka tik apie jį. Kai mama sutinka pabūti su Deividuku, važiuoju į miestą tvarkyti reikalų, susitikti su draugais. Pastebėjau, vos tik mažylis suverkia, močiutė iškart prie jo bėga. Man taip nėra. Per porą mėnesių perpratau, kaip ir dėl ko sūnus kniurksi, verkia, kada reikia parodyti dėmesį, o kada prasideda kaprizai. Jaučiu, kad senelių mums labai trūks. Mano tėtis anūkėliui net pasakas pradėjo skaityti. Tikiuosi, kad Škotijoje man bent jau patarimais pagelbės futbolininko Sauliaus Mikoliūno žmona Roberta, kuri šiek tiek anksčiau pasigimdė sūnelį Kajų. Jie gyvena visai netoli mūsų. Palaikysime ryšius ir su Agne Veličkiene, auginančia dukrą Andrėją, nors gyvena Glazge, kur „Rangers" klube žaidžia jos vyras Andrius. Subursime jaunų mamyčių komandą", - šypsosi Vaida. Net neabejoju, kad jai pavyks, nes entuziazmu ir nuoširdumu sugeba užkrėsti net didžiausią skeptiką.
Neatsiliksime nuo tėčio!
Paklausta, ar su mama, užauginusia du vaikus, nesusikirsdavo nuomonės, kaip prižiūrėti atžalą, Vaida pasidžiaugė, kad to neatsitiko. „Mano brolis gimė prieš aštuoniolika metų. Nuo to laiko viskas labai pasikeitė, bet įdomiausia, kad net medikų nuomonės skiriasi. Pavyzdžiui, vieni sako, kad kūdikiui sveikiau miegoti ant kieto čiužinio. Kiti paklausia: „Ar jūs pati gerai jaustumėtės gulėdama ant kokosinio čiužinio? Vaikui reikia sudaryti tokias pat komfortiškas sąlygas, kaip ir sau. Taip ir padariau. Deividukas miega ant pataliukų. Specialistai mažyliui patarė daryti masažus ir pasiūlė lankyti baseiną. Rudenį, kai prasidėjo žvarbūs orai, nenorėjau kasdien jo vežioti į vandens procedūras, todėl plaukiojome vonioje namuose. Kasdien po dešimt minučių Deividas su specialia kepurėle plūduriuoja vandenyje ant nugaros. Po tų procedūrų pavalgo ir giliai užmiega. Toks sportas jį ganėtinai nuvargina. O sportuoti turime, kad neatsiliktume nuo tėčio", - juokiasi Vaida.
Kol kas gyvenimą tarp Lietuvos ir Škotijos dalijanti jauna šeima nežino, kada ir kur apsispręs kurti savo namus. Vaida užsimena, kad tikrai nori gyventi Lietuvoje. Deivido sutartis su klubu „Hearts" baigsis kitais metais. „Dar tiksliai nežinau, kaip bus toliau. Yra visokių pasiūlymų, svarstymų. Laikas parodys, ką rinksiuosi", - paaiškina šeimos galva. O Vaida planuoja su mažuoju į Lietuvą grįžti vasario pradžioje. Didžiąsias metų šventes - Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius metus - šeima švęs Edinburge.
