Pirmagimio besilaukiančią žmoną Ireną, tuomet dar šešiolikmetę, Vidas vedė būdamas 21–erių. Ir per aštuoniolika bendro gyvenimo metų susilaukė vienuolikos vaikų. Tačiau vienas neužaugo, būdamas aštuonių mėnesių mirtinai užspringo maistu. Šalia jo prieš trejus metus, pakirsta gimdos kaklelio vėžio, amžino poilsio atgulė ir Irena. Jai buvo tik 35–eri. Prieš mirtį Irena vyrui paliko ir sunkiai iš pirmo žvilgsnio įgyvendinamą priešmirtinį reikalavimą – Vidas negali į šeimą parsivesti jokios kitos moters.
V.Kilijonas laikosi žmonos reikalavimo ir vienas sugeba ne tik dorai auklėti savo vaikus, kurie jį džiugina puikiais rezultatais mokykloje, bet ir prižiūrėti ūkį, garantuojantį papildomo maisto šeimai.
Melancholiško temperamento vyras kalba mažai, tyliai ir lėtai. Bet ir tuose neišplėstiniuose sakiniuose neišgirsite jokio skundo. Vidas nieko nekaltina dėl to, kad po žmonos mirties turėjo palikti neblogai apmokamą darbą žemės ūkio bendrovėje ir pradėti gyventi iš pašalpų. Jauniausiam sūnui Tautvydui mamos netekties dieną buvo vos dveji, o vaikų darželio aplinkui nėra. Išsaugoti darbą ar prarasti vaikus – priimdamas sprendimą našlys ilgai galvos nesuko. Jis siekia, kad atžalos gautų tinkamą išsilavinimą, todėl įsitikinęs, jog užaugę ir pradėję dirbti jo vaikai kol kas nemaža dalimi šeimą išlaikančiai valstybei vėliau grąžins su kaupu.
Prieš aštuoniasdešimt metų dar tėvų statytas namas vos pastovi, griūva stogas, pro medines lentas skverbiasi vėjai. Kieme stovi šulinys, iš kurio kibirais semiamas ir namo nešamas vanduo skirtas maistui gaminti, praustis ir skalbtis. Lengvesnė buitis – ne vienintelė šeimos svajonė, vaikai trokšta ir kitų jų bendraamžiams įprastų dalykų, kurių dėl lėšų stokos Vidas ne visada pajėgia įgyvendinti. Širdį verianti istorija – laidoje „Patriotai“ jau šį vakarą 21.00 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
