Muilo opera „Santa Barbara", linksmosios komedijos „Vedęs ir turi vaikų", „Simpsonai" - tai tik keletas serialų, kurių herojai ne vienerius metus kalbėjo Džiugo Siaurusaičio balsu. Šiandien aktorius yra žinomas ir kaip TV veidas, kuris visus aplinkinius verčia kvatotis ar bent jau plačiai šypsotis.
Kada ir kaip patekote į televiziją?
Jei neklystu, į televiziją patekau 1993-aisiais - Tele-3 buvo pirmoji televizija, pradėjusi transliuoti muilo operas. Serialas „Santa Barbara" buvo dubliuotas rusiškai, bet kanalo valdžia nutarė įgarsinti jį lietuviškai ir surengė aktorių atranką. Tarp šešių laimingųjų patekau ir aš (šypsosi).
Kokius personažus įgarsinote?
Kiekvienas turėjome po tris pagrindinius ir keletą šalutinių personažų. Mano balsu kalbėjo Meisonas, Tedas, PJ ir keletas epizodinių herojų. Vėliau buvo nuspręsta palikti tik du balsus - vieną vyrišką ir vieną moterišką, kurie įgarsintų visą serialą. Taip po trejų metų mano „Santa Barbaros" karjera baigėsi.
Bet iš televizijos niekur nedingote...
Na, taip. Man patinka televizijos konvejeris, kuriame kartais pavyksta suspindėti (šypsosi).
Ką labiausiai patiko įgarsinti?
„Vedęs ir turi vaikų" ir „Simpsonai". Man patiko šie serialai, o juos įgarsinant reikėjo aktorinių sugebėjimų. Aš kalbu apie balso tembro kaitaliojimą, įsijautimą į serialo nuotaiką.
Kaip tapote laidos „Skylė sienoj" vedėju?
Liepos mėnesį man paskambino laidos prodiuseris ir pasiūlė tapti šios laidos vedėju. Po kelių dienų turėjo prasidėti mėnesio suplanuotos atostogos, tad negalėjau dalyvauti nei fotosesijose, nei interviu apie greitai pasirodysiančią laidą. Pasakiau, kad mielai vesiu laidą, jei manęs vis dar reikės, kai grįšiu, ir išvykau atostogauti.
Taigi jūsų laukė?
Taip, vos tik grįžau, puolėme fotografuotis, reklamuotis ir pan. O iki to laiko laidos prodiuseris puikiai susitvarkė ir be manęs - visose nuotraukose Aistė buvo su mano kartoniniu atvaizdu (juokiasi).
Gerai sutariate su kolege Aiste Paškevičiūte?
Puikiai. Mes pažįstami nuo tada, kai Aistė su Giedre Rusyte vedė humoro laidą „Daktarė Aiskauda". Aš šioje laidoje dirbau „už kadro". Jau tada supratau, kad Aistė - labai puiki, draugiška mergina, su ja lengva ir bendrauti, ir dirbti.
Kokią laidą, be „Skylė sienoj", mielai vestumėte?
Norėčiau išbandyti vakarinės pokalbių laidos vedėjo amplua. Tačiau tai turėtų būti šou su „S" raide, kur galima keiktis, kalbėti su skandalingais pašnekovais apie intriguojančius dalykus. Žodžiu, be tabu. Manau, televizijose trūksta vėlyvo vakaro pašnekesių tiesioginiame eteryje.
Smagiau vesti laidą ar tik įgarsinti?
Priklauso nuo to, kokią laidą. Jei laida tau patinka, moki ir žinai, ką ir kaip joje pasakyti, tai smagiau yra vesti laidą. Tačiau darbas už kadro taip pat turi savo privalumų: tavęs taip paprastai neidentifikuoja, o laukti titrų ir frazės, kas filmą išvertė ir įgarsino, nėra tikslo. Na, nebent įgarsindamas tas žmogus „žiauriai" sudirbo patį filmą (juokiasi).
Kaip ilsitės?
Į klubus, barus nelabai vaikštau, mieliau į namus pasikviečiu draugų, išsikepame šašlykų, žaidžiame stalo ar strateginius žaidimus. Svajoju namo garaže įsirengti žaidimų kambarį su žalio aksomo stalu, sulankstomu stalu tenisui ir pan. Dar labai mėgstu keliauti.
Kur buvote paskutinį kartą?
Praėjusią vasarą keliavome po JAV. Buvo puiku! Dabar suprantu, kodėl amerikiečiai taip retai važiuoja į užsienio šalis. Jie turi viską savo tėvynėje. Amerika - kontrastų šalis, čia ir miškingi kalnai, ir raudonos uolos, ir drėgnos vandenyno pakrantės, ir dykumų smėlis... Žmonės paslaugūs, mandagūs, niekas neapiplėšė, priešingai - padėjo taupyti ir racionaliai leisti pinigus.
Tik geri įspūdžiai?
Visiškai. Keturiese atskridome į Sietlą, tada zigzagais leidomės žemyn, aplankėme Jutą, Kaliforniją, Nevadą, Arizoną, Las Vegasą... Prifilmavau gal dešimt valandų įdomios medžiagos. Vėliau draugas man padėjo visa tai sumontuoti į valandos trukmės filmą, kurį pamatę žmonės supranta, kad JAV - puiki šalis atostogoms. Paneigiau stereotipą, kad į Ameriką reikia vykti tik pinigų užsidirbti (šypsosi).
Kur keliausite per kitas atostogas?
Tiek daug šalių noriu aplankyti: Australiją, Naująją Zelandiją, Fidžį, Tailandą, Indiją, Indoneziją. Dar labai norėčiau pakeliauti ilgo turo maršrutu Peru-Čilė-Ekvadoras, bet reikia gerokai pataupyti ir pinigų, ir laiko (šypsosi). Žinote, kur niekada nekeliaučiau? Ogi į turkijas, egiptus ir kitas turistų pamėgtas vietas. Džiaugiuosi, kad ir mano draugė tokios nuomonės.
Ką veikia jūsų draugė?
Ji - taip pat aktorė. Neseniai Kauno „Girstučio" rūmuose buvo spektaklio „Love & Peace, arba mums bankrotas" premjera. Tai - pirmasis spektaklis, kuriame vaidinome drauge (šypsosi).
Neseniai drauge ir apsigyvenote...
Taip, įsigijome namą ir gyvename kartu.
Padedate buityje?
Mano pagalba dažniausiai būna valgio gaminimas. Man tai - savotiška meditacija, galiu 3-4 valandas gaminti plovą ar vištieną pelėsinio sūrio padaže ir man nereikia jokios pagalbos, viską pats supjaustau tuo metu apgalvodamas daug svarbių dalykų (šypsosi).
Turite mėgstamiausią patiekalą?
Riebus plovas su daug mėsos (juokiasi). Nesilaikau jokių sveikų gyvensenų. Valgau nesveikai ir esu tuo patenkintas. Labai mėgstu karką su bulvėmis ir kopūstais, sriubą, kurioje plūduriuoja riebalai. Be mėsos neišgyvenčiau, na, o vaisių ir daržovių beveik nevalgau, tik kaip garnyrą prie mėsos. Tiesa, po švenčių kartais tenka pasilaikyti dietos, kad įtilpčiau į drabužius (juokiasi).
O kaip sportas?
Bėgioju, kartais pažaidžiu stalo tenisą, nueinu į sporto salę. Mieliau rinkčiausi futbolą ar krepšinį, bet tam reikia daug laiko, susiorganizuoti kompaniją, kuri kartu nuomotųsi salę ir reguliariai sportuotų. Todėl renkuosi neįpareigojantį sportą - bėgioju vienas taku (šypsosi).
Nesukate sau galvos dėl sveikos gyvensenos, o išvaizda ar rūpinatės?
Dirbant televizijoje, tai yra būtina. Dažniau vaikštau į kirpyklą, kasdien skutuosi ir pan. Jei žinau, kad tą savaitę niekur iš namų nekelsiu kojos, galiu ir susivėlęs vaikščioti, ir nesiskutęs, ir dar velniai žino koks. Tiesa, darausi manikiūrą. Juk kai filmuojant pritraukia ranką su mikrofonu, nieko nesužavėtų juodos panagės - vis dėlto ne autoservise dirbu (kvatoja).
Ar visada esate tokios geros nuotaikos?
Nežinau, draugai sako, kad esu labai linksmas. Aš net ir rimčiausiose situacijose įžvelgiu juokingų dalykų, ant liežuvio galo nuolat sukasi šmaikšti replika. Mano juokas yra nevalingas. Jis kyla ne iš konkrečios erdvės, bet iš ten nutinkančių juokingų dalykų. Pavyzdžiui, iš girtutėlių duobkasių per laidotuves (šypsosi).
Ar juokas, pokštai gelbėja gyvenime?
Gerai nusiteikusiam ir teigiamą energiją skleidžiančiam žmogui visada lengviau. Bet konkrečių situacijų nepamenu. Kad aš nei greičio viršiju tiek, kad baustų, nei girtas važinėju (šypsosi). Tiesa, kai kuriose instancijose, pavyzdžiui, Mokesčių inspekcijoje ar kitoje biudžetinėje įstaigoje, labai padeda tai, kad esi žinomas veidas. Prisibijo, kad jei kas ne taip, kitą kartą su filmavimo kamera grįši (juokiasi).
Kas jums svarbiausia?
Atsakysiu savo gero bičiulio ir kolegos Evaldo Jaro žodžiais. Jei dirbdamas televizijoje galvoji apie teatrą, o dirbdamas teatre - apie televiziją, kažkas negerai. O man kol kas viskas gerai, nes ir dirbdamas televizijoje, ir teatre galvoju apie namus (šypsosi).
