Prieš savaitę viena iš ryškiausių Lietuvos estrados žvaigždžių Džordana Butkutė atšventė 41-ąjį gimtadienį. Tyliai, ramiai, be jokios pompastikos... „Nepasigedau jokios iš anksto surežisuotos puotos“, – sako dainininkė, savo gimtadienį su mylimu žmogumi paminėjusi žvakių šviesoje.
Vardas, pavardė: Džordana Butkutė.
Gimimo data, vieta: 1968 10 03, Raseiniai. 41 m.
Šeiminė padėtis: netekėjusi; turi širdies draugą Elegijų.
Veikla: dainininkė.
Rytą po gimtadienio atsibudote pilname gėlių kambaryje. Tiek žmonių Jus myli!
Taip, geras jausmas. Koncertavau ir gimtadienio išvakarėse, ir kitą dieną, todėl gėlių parsivežiau glėbiais. Teko pirkti kibirų, kad turėčiau kur jas pamerkti. Į svečius atvažiavo draugė, atvežė didžiulę orchidėją aukso spalvos puode ir pakuždėjo, kad pagaliau laimėjau aukso puodą (Džordana beveik kiekvieną savaitę jau daugelį metų perka loterijos bilietus, tikėdamasi laimėti nemenką pinigų sumą – aut. past.). Elegijus namuose pridegė daug žvakučių, nupirko tortą, ramiai pasėdėjome dviese. Tikrai ilgai nepamiršiu šio gimtadienio.
Pastaruoju metu neturite kada atsipūsti: koncertai, filmavimai... Nesijaučiate pavargusi?
O ką darysi?.. Niekas pinigų ant padėklo neatneš, tenka dirbti.
Neseniai Elegijus tapo Jūsų vadybininku. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas?
Tikrai nemaniau, kad Elegijus taip greitai ir gerai susigaudys vadybos srityje. Kadangi jis visiškai nevartoja alkoholio, mums nėra dėl ko pyktis. Iki tol visą laiką gyvenau įtampoje. Elegijų supažindinau su įtakingais žmonėmis, rimtais prodiuseriais. Nors dirbame kartu, bet nesėdime susikabinę kaip balandėliai – kiekvienas turime savų darbų. Man nebereikia jaudintis, nes žinau, kad Elegijus, už ką yra atsakingas, viską padarys iki galo.
Džordana, iki pilnos laimės trūko tik mylimo žmogaus?
Manau, taip. Šalia manęs turi būti artimas žmogus, kad galėčiau kurti dainas, užmigti ir atsibusti laiminga.
Bet sakoma, kad gražiausios dainos gimsta iš nelaimingos meilės...
Po Sergejaus išėjimo nemačiau jokios prasmės rašyti jam skirtą dainą. Jau seniai visi pastebėjo, kad mums su Sergejumi reikėjo sukti į skirtingas puses. Aš tikrai nešokau iš vienos lovos į kitą. Elegijų sutikau tada, kai jau supratau, kad tarp manęs ir Sergejaus jokios bendros ateities nebebus. Man tik skaudu, kad jis šlykščiai, labai negarbingai išėjo.
Jūs stengėtės išsiskirti be pykčių?
Taip. Jis pats sakė, kad šį reikalą užbaigsime civilizuotai. Koks čia civilizuotumas, jei jam reikėjo sumokėti pinigų, kad išeitų?! Pusantro tūkstančio litų sumokėjau. Be to, išsinešė viską, kas vertingiausia: kompiuterį, DVD grotuvą, didžiulį televizorių. Na, nieko tokio, viskas uždirbama. Svarbiausia, kad su Elegijumi esame laimingi. Dievas laiku man atsiuntė mylimą žmogų. Bet kokiu atveju su Sergejumi būčiau išsiskyrusi. Tai, kad sutikau Elegijų, viską tik pagreitino.
Tiesa, kad Elegijus Jums jau pasipiršo?
Imsiu dabar ir pasakosiu (juokiasi)! Nenoriu nubaidyti savo laimės. Pasipasakoju, pasigiriu ir būtinai viskas sudūžta... Atsimenu, prasitariau, kad važiuosiu į Italiją, ir dingo mano dokumentai. Nuo to laiko uždraudžiau sau girtis. Pasakoti galima tada, kai žmogus yra visiškai užtikrintas. Po vestuvių pakalbėsime. Mano gyvenimas jau ir taip kaip pro padidinamąjį stiklą ištyrinėtas. Tiesiog norisi kažką pasilikti ir sau...
Vienoje laidoje astrologė Vaiva Budraitytė išpranašavo, kad Elegijus – ne paskutinis vyras Jūsų gyvenime. Kaip reagavote?
Iš pradžių susinervinau, bet paskui pamąsčiau – juk patys esame savo gyvenimo kalviai. Negaliu dabar, patikėjusi Vaivos žodžiais, imti ir išsiskirti. Kaip bus, taip bus. Elegijus irgi matė tą laidą. Jis tik nusijuokė: „Tai va, paliksi tu mane... Išbūrė tau kažkokį vyrą su vaiku.“ Visokių pranašysčių girdėjau... Tarkime, kad mirsiu būdama 21 metų. Kaip matote, 20 metų jau prabėgo, o aš vis dar gyva! Išbūrė man tris vaikus, bet, duok Dieve, nors vieno susilaukti.
Girdėjau, kad pas Jus atsikraustęs Elegijus ėmėsi rimtų pertvarkų.
Taip, pirmiausia išmetė lovą. Dabar miegame ant čiužinio. Vieną dieną spintoje ieškojau drabužio, prie manęs priėjęs Elegijus sako: „Aš tau padėsiu.“ Jis atidarė spintą ir tą visą milijoną skudurų išmetė ant lovos. „O dabar susitvarkyk, kad kitą kartą lengviau rastumei“, – sako man Elegijus. Iš pradžių labai supykau – darbo visai dienai buvo. Tačiau aš ramiai surūšiavau drabužius: vienus sudėjau atgal į spintą, kitus išmečiau, o trečius nutariau padovanoti. Dabar mano drabužių spintoje ideali tvarka. Pati ilgai tam nebūčiau prisiruošusi.
Elegijų jau supažindinote su savo draugais?
Taip, visi su juo labai pagarbiai elgiasi, o susitikę ranką spaudžia. Mato, kad mano gyvenime pagaliau atsirado rimtas žmogus.
„Dievas laiku man atsiuntė mylimą žmogų. Bet kokiu atveju su Sergejumi būčiau išsiskyrusi. Tai, kad sutikau Elegijų, viską tik pagreitino.“
Vardas, pavardė: Džordana Butkutė.
Gimimo data, vieta: 1968 10 03, Raseiniai. 41 m.
Šeiminė padėtis: netekėjusi; turi širdies draugą Elegijų.
Veikla: dainininkė.
Rytą po gimtadienio atsibudote pilname gėlių kambaryje. Tiek žmonių Jus myli!
Taip, geras jausmas. Koncertavau ir gimtadienio išvakarėse, ir kitą dieną, todėl gėlių parsivežiau glėbiais. Teko pirkti kibirų, kad turėčiau kur jas pamerkti. Į svečius atvažiavo draugė, atvežė didžiulę orchidėją aukso spalvos puode ir pakuždėjo, kad pagaliau laimėjau aukso puodą (Džordana beveik kiekvieną savaitę jau daugelį metų perka loterijos bilietus, tikėdamasi laimėti nemenką pinigų sumą – aut. past.). Elegijus namuose pridegė daug žvakučių, nupirko tortą, ramiai pasėdėjome dviese. Tikrai ilgai nepamiršiu šio gimtadienio.
Pastaruoju metu neturite kada atsipūsti: koncertai, filmavimai... Nesijaučiate pavargusi?
O ką darysi?.. Niekas pinigų ant padėklo neatneš, tenka dirbti.
Neseniai Elegijus tapo Jūsų vadybininku. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas?
Tikrai nemaniau, kad Elegijus taip greitai ir gerai susigaudys vadybos srityje. Kadangi jis visiškai nevartoja alkoholio, mums nėra dėl ko pyktis. Iki tol visą laiką gyvenau įtampoje. Elegijų supažindinau su įtakingais žmonėmis, rimtais prodiuseriais. Nors dirbame kartu, bet nesėdime susikabinę kaip balandėliai – kiekvienas turime savų darbų. Man nebereikia jaudintis, nes žinau, kad Elegijus, už ką yra atsakingas, viską padarys iki galo.
Džordana, iki pilnos laimės trūko tik mylimo žmogaus?
Manau, taip. Šalia manęs turi būti artimas žmogus, kad galėčiau kurti dainas, užmigti ir atsibusti laiminga.
Bet sakoma, kad gražiausios dainos gimsta iš nelaimingos meilės...
Po Sergejaus išėjimo nemačiau jokios prasmės rašyti jam skirtą dainą. Jau seniai visi pastebėjo, kad mums su Sergejumi reikėjo sukti į skirtingas puses. Aš tikrai nešokau iš vienos lovos į kitą. Elegijų sutikau tada, kai jau supratau, kad tarp manęs ir Sergejaus jokios bendros ateities nebebus. Man tik skaudu, kad jis šlykščiai, labai negarbingai išėjo.
Jūs stengėtės išsiskirti be pykčių?
Taip. Jis pats sakė, kad šį reikalą užbaigsime civilizuotai. Koks čia civilizuotumas, jei jam reikėjo sumokėti pinigų, kad išeitų?! Pusantro tūkstančio litų sumokėjau. Be to, išsinešė viską, kas vertingiausia: kompiuterį, DVD grotuvą, didžiulį televizorių. Na, nieko tokio, viskas uždirbama. Svarbiausia, kad su Elegijumi esame laimingi. Dievas laiku man atsiuntė mylimą žmogų. Bet kokiu atveju su Sergejumi būčiau išsiskyrusi. Tai, kad sutikau Elegijų, viską tik pagreitino.
Tiesa, kad Elegijus Jums jau pasipiršo?
Imsiu dabar ir pasakosiu (juokiasi)! Nenoriu nubaidyti savo laimės. Pasipasakoju, pasigiriu ir būtinai viskas sudūžta... Atsimenu, prasitariau, kad važiuosiu į Italiją, ir dingo mano dokumentai. Nuo to laiko uždraudžiau sau girtis. Pasakoti galima tada, kai žmogus yra visiškai užtikrintas. Po vestuvių pakalbėsime. Mano gyvenimas jau ir taip kaip pro padidinamąjį stiklą ištyrinėtas. Tiesiog norisi kažką pasilikti ir sau...
Vienoje laidoje astrologė Vaiva Budraitytė išpranašavo, kad Elegijus – ne paskutinis vyras Jūsų gyvenime. Kaip reagavote?
Iš pradžių susinervinau, bet paskui pamąsčiau – juk patys esame savo gyvenimo kalviai. Negaliu dabar, patikėjusi Vaivos žodžiais, imti ir išsiskirti. Kaip bus, taip bus. Elegijus irgi matė tą laidą. Jis tik nusijuokė: „Tai va, paliksi tu mane... Išbūrė tau kažkokį vyrą su vaiku.“ Visokių pranašysčių girdėjau... Tarkime, kad mirsiu būdama 21 metų. Kaip matote, 20 metų jau prabėgo, o aš vis dar gyva! Išbūrė man tris vaikus, bet, duok Dieve, nors vieno susilaukti.
Girdėjau, kad pas Jus atsikraustęs Elegijus ėmėsi rimtų pertvarkų.
Taip, pirmiausia išmetė lovą. Dabar miegame ant čiužinio. Vieną dieną spintoje ieškojau drabužio, prie manęs priėjęs Elegijus sako: „Aš tau padėsiu.“ Jis atidarė spintą ir tą visą milijoną skudurų išmetė ant lovos. „O dabar susitvarkyk, kad kitą kartą lengviau rastumei“, – sako man Elegijus. Iš pradžių labai supykau – darbo visai dienai buvo. Tačiau aš ramiai surūšiavau drabužius: vienus sudėjau atgal į spintą, kitus išmečiau, o trečius nutariau padovanoti. Dabar mano drabužių spintoje ideali tvarka. Pati ilgai tam nebūčiau prisiruošusi.
Elegijų jau supažindinote su savo draugais?
Taip, visi su juo labai pagarbiai elgiasi, o susitikę ranką spaudžia. Mato, kad mano gyvenime pagaliau atsirado rimtas žmogus.
„Dievas laiku man atsiuntė mylimą žmogų. Bet kokiu atveju su Sergejumi būčiau išsiskyrusi. Tai, kad sutikau Elegijų, viską tik pagreitino.“
