Edita ir Tatjana Lavrinovič: ateis ir mūsų laikas!

Kažkuris iš jų turi tatuiruotę. Vienas – vos vos aukštesnis už kitą. Tačiau kuris yra kuris? Kai būna dviese, vis tiek panašūs kaip du vandens lašai... Lengviau, kai jie – su žmonomis. Blondinė Edita Lavrinovič (31) – Darjušo antroji pusė, tamsiaplaukė Tatjana Lavrinovič (23) – Kšyštofo išrinktoji... Su krepšininkais savo gyvenimus susiejusios moterys sutinka, kad taikytis prie sutuoktinių, kurie yra ne tik sportininkai, bet ir neišskiriami dvyniai – auka. Tačiau jos tikros, kad ateis metas, kai galės save realizuoti.

Dailios, įspūdingai atrodančios, malonios, protingos – tiesiog svajonių moterys! Kaip tik tokias šalia savęs geidžia matyti garsūs sportininkai. Edita ir Tatjana prisipažįsta niekada neturėjusios noro ištekėti už krepšininkų ir priduria, kad jie, kaip ir kiti žmonės, gyvenimo draugių nesirenka pagal grožį. Jos taip pat niekada nemanė, kad dėl sutuoktinių karjeros gali tekti belstis kartais į beveik pasaulio kraštą... „Kai tekėjau, įsivaizdavau, jog gyvensime vienoje vietoje. Kažkodėl nutariau, kad įsikursime Lietuvoje, ir visai pamiršau, jog Kšyštofui galbūt reikės keliauti“, – savo atradimais dalijasi Tatjana. Iš Permės kilusi moteris su vyru jau gyveno Maskvoje, Kazanėje, dabar jiedu apsistoję Sienoje. Edita džiaugiasi, kad pagaliau iš Kazanės su Darjušu keliasi į Maskvą: palyginti su atkampiu Tatarstano sostine tituluojamu miestu, į kurį su vaikais kartais skrisdavo dvi dienas, iš Maskvos Lietuva ir čia gyvenantys artimieji bus pasiekiami ranka.

Kažkam reikia aukotis

Ištekėjusios už krepšininkų, kurių atstovaujami klubai, taigi ir gyvenimo vietos, gali keistis kasmet, Edita ir Tatjana sau skyrė kartu su jais keliaujančių žmonų dalią. Būti grįžtančio vyro laukiančia moterimi, vaikų mama ir namų šeimininke svetimame krašte – didelė auka? „Visada ką nors aukoji. Jei darai karjerą, skriaudi šeimą. Atsiduodama šeimai, netenki galimybės imtis karjeros, – svarsto Tatjana, ir neatrodo, kad ji dėl to jaustųsi nelaiminga. – Žmonės vienas dėl kito turi ką nors aukoti. Galbūt kada nors, kai užaugs vaikai, taip pat galėsime imtis karjeros: juk mums dar ne šešiasdešimt! Vyrai baigs savąją, vaikai eis į mokyklas ar mokysis universitetuose, o mes tada būsime veiklios moterys klasikiniais kostiumėliais!“ Neseniai Permės universitete ji apgynė magistro darbą, kurio tema – „Rusakalbių mažumos teisės Baltijos šalyse“. Juokiasi apie Lietuvą dabar žinanti kaip niekada daug. Tatjana Lietuvoje nesijaučia diskriminuojama ir numano, kad kai vyras baigs karjerą, nors ji ir norėtų su šeima grįžti į gimtąją Permę, visgi, matyt, kursis Lietuvoje. „Ir vėl teks aukotis“, – juokiasi. Taniai kai kurias mokslo darbo detales į rusų kalbą padėjusi išversti Edita atsidūsta, kad ištekėjusi ir su sutuoktiniu išvykusi į Permę, deja, nebaigė pradėtų magistrantūros studijų Kauno technologijos universitete. „Mane tėvai iki šiol graužia, mama bent kartą per mėnesį primena, kad reikia baigti mokslus. Ir pati norėčiau. Gal kai vaikai paaugs“, – Edita studijų planų dar neišbraukusi. Juolab kad net neabejoja, jog jos ir Darjušo šeimos nuolatinio gyvenimo vieta kada nors tikrai bus Lietuva.

Randa laiko sporto klubui ir šokių pamokoms

Edita ir Darjušas augina du berniukus. Vyresniajam Titui – dveji su puse, Darjušas jaunesnysis pirmą gimtadienį švęs rugsėjo keturioliktąją. Tatjanos ir Kšyštofo Danieliui – metai ir keturi mėnesiai. Edita juokiasi, kad Tania turi pagimdyti dvynes mergaites – tada dvynių šeimose atsirastų šiokia tokia vyrų ir moterų pusiausvyra. „Suprantu, kad vieno vaiko šeimoje per maža. Tačiau gyvenant taip nepastoviai kaip dabar, daug vaikų auginti sunku, – mano Tatjana. – Jei įsikurtume vienoje vietoje, o šalia būtų tėvai, atžalos – ne problema. Kol kas man užtenka reikalų ir su vienu sūnumi.“ Edita prisipažįsta labai norinti dukters, bet artimiausiu metu su Darjušu apie gausesnę šeimą negalvoja. Pasak jos, auginti du mažus berniukus, kai greta nėra artimų žmonių, kurie prireikus galėtų padėti, nepaprasta. „Kai gimė antras sūnus, kartais net nepastebėdavau, kad jau sutemę, o aš dar nuo ryto nespėjusi persirengti naktinių: vos spėdavau vaikus maitinti, migdyti, nešioti, su jais žaisti… Edita sako, jog daug dėmesio reikia ir vyresniajam sūnui Titui. „Būna gerumo priepuolių, kai jis myli brolį, bet kartais mažajam ir žaislu trinkteli“, – juokiasi dviejų vaikų mama.
„Edita šaunuolė – vaikams rado auklę. Svarstau, iš kur gavus ir man. Su vienu kol kas susitvarkau, bet jei turėčiau du, neįsivaizduoju, kaip būtų, – kalba Tatjana. – Aišku, kai vaikus auginti padeda vyrai, yra kitaip, bet mūsiškiai namuose būna retai.“ Kurį laiką padėti tvarkyti butą pas ją ateidavo moteris. Tatjana juokiasi, kad Danielių su Kšyštofu gali palikti valandai ar dviem, bet tik tada, kai jis miega. Tokių situacijų būna labai retai, nes ji Sienoje viena neturi ką veikti. „Kai vyras būna laisvesnis, ką nors veikiame visi trys“, – Tania prisipažįsta parduotuvėse ar grožio salonuose apsilankanti ypač retai. Kvatoja, kad dailus kūnas – gamtos dovana, nereikia daug laiko bruožams paryškinti. „Kai turi vaiką, pasigražinti spėji per tris minutes, – aiškina prieš keletą metų gražiausia Rusijos mergina pripažinta krepšininko žmona. – Edita pirmoji susilaukė atžalos. Ji stebėdavosi, kad viską darau taip lėtai, neįsivaizduodavo, kaip spėsiu, kai turėsiu atžalų. Gimus sūnui išmokau suktis greičiau.“ Parduotuvių terapijos nemėgsta ir Edita. Pasakoja, kai į jas išsiruošia, tai turėdama tikslą ką nors įsigyti, ir tuomet perka ne vieną, o kelis patinkančius daiktus. Kazanėje ji rasdavo laiko porą kartų per savaitę apsilankyti sporto klube, vaikščiodavo į šokių pamokas. Akimirkų savo malonumams, viliasi, turės ir Maskvoje. Darjušas padėtų auginti vaikus, bet laisvo laiko, kai dusyk per dieną reikia važiuoti į treniruotes, jis turi nedaug. Tėčio valandas namuose suplanuoja vyresnysis sūnus Titas: jie mėgsta kartu žaisti, piešti, žiūrėti televizorių.

Į ranką įsikibo ne vyrui, o jo broliui

Edita pirmoji išskyrė dvynius, tarp kurių nė lašas vandens neperbėgtų, – ištekėjo už Darjušo; neseniai pora atšventė trečiąją vedybinio gyvenimo sukaktį. Alytiškė juokiasi, kad tuomet, prieš vestuves, nesulaukusi nepalankių Kšyštofo užuominų – brolio išrinktąją jis priėmė maloniai. Dvynių žmonoms broliai atrodo labai skirtingi. Nejaugi tokie jie atrodė ir vos susitikus? Edita juokiasi, kad tik pirmą pažinties valandą jiedu jai buvo vienodi, o netrukus pamatė, jog aukštaūgiai turi daug išorinių skirtumų. Pasak jos, Darjušo ir Kšyštofo kitokie ne tik veido bruožai, bet ir charakteriai. „Kai pirmą kartą pamačiau Darjušą, Kšyštofo nebuvo namuose – jis buvo išvažiavęs. Pirmą dieną man atrodė, kad priešais stovi Kšyštofas, ir vis galvojau, jog negali žmonės būti tokie panašūs, – prisimena pirmuosius įspūdžius Tatjana. – Mano draugės anksčiau susitikinėjo su dvyniais, ir aš visada juokdavausi, kad jos susipainios. Niekada nemaniau, kad tokioje situacijoje atsidursiu pati.“
Po šio krepšinio sezono Kšyštofo ir Darjušo šeimos su artimaisiais ilsėjosi Turkijoje. Tatjana kvatoja ten ir susipainiojusi. Dideliame žmonių būryje, susigrūdusiame lifte, ji nepakeldama akių įsikibo į ranką vyriškiui, mūvinčiam tokias pat Kaprio kelnes, kokias turi ir jos sutuoktinis. Tačiau tai buvo ne Kšyštofas, o Darjušas. Gal po minutės jis paklausė, kodėl Tania laiko jo ranką. „Tikriausiai pirmą kartą taip susimaišiau. Pagal ranką neatskyriau, kad tai – ne mano vyras“, – prisimindama nuotykį kvatoja Tatjana.
„Nebuvo problemų, jų nė karto nesupainiojau, – sako Edita. – Aišku, kai kalbamės telefonu, nežinau, ar tikrai šnekuosi su savo vyru.“ „Jei broliai kartu ir negaliu prisiskambinti saviškiui, renku Darjušo numerį. Tačiau dažnai pamatęs, kad skambinu aš, jis iš sykio telefoną paduoda Kšyštofui, – Tania patvirtina, kad broliai kartais pasinaudoja savo balso panašumu. – Manau, kad kalbuosi su vyro broliu, klausiu, kur manasis, o Kšyštofas neprisipažįsta, kad tai jis, ir mane vedžioja už nosies.“

Nemanė, kad dvynių ryšys gali būti toks glaudus

Darjušas ir Kšyštofas neįtikėtinai artimi. Nejaugi tai, kad jie negali būti vienas be kito, neerzina krepšininkų žmonų? „Mes prie to jau pripratome, – taria Tatjana ir prisipažįsta ankščiau nemaniusi, jog tarp brolių gali būti toks glaudus ryšys. – Dabar – nieko baisaus, nors iš pradžių nervindavausi: pirmą mūsų pažinties pusmetį norėdavau pasišnekėti apie mus dviese, o jis visą laiką kalbėdavo ir apie brolį. Dabar didžiuojuosi, kad jie taip vienas kitą palaiko. Sakoma, dvyniai jaučia vienas kitą, bet, manau, retenybė, kad jie būtų tokie artimi kaip Kšyštofas ir Darjušas. Juk tarp dvynių dažnai būna sveika konkurencija, ne abu gyvenime pasiekia vienodai.“
Praėjusį sezoną, kai Darjušas atstovavo Rusijos, o Kšyštofas – Italijos klubui, brolis broliui skambindavo tikriausiai bent porą kartų per dieną. Žmonos nesupranta, kodėl jas tai turėtų erzinti. „Esu impulsyvi. Galiu supykti dėl draugų ar pažįstamų, nes jie – ne giminės. Tačiau kaip galėčiau širsti dėl to, kad bendrauja su broliu“, – stebisi Tatjana. Edita prisipažįsta niekada net nepagalvojusi, kad dėl to galėtų vyrui priekaištauti. Viena kitai jos taip dažnai neskambina, bet jei savaitę nebendrauja, paskui, juokiasi, plepančios porą valandų. Edita šypsosi: aišku, daugiausia jų pašnekesiai sukasi apie vaikus: kaip jie auga, ką valgo ar kodėl visiškai nevalgo, kuo serga. Kartais jiedvi aptaria ir kokią nors televizijos laidą ar žurnale skaitytą straipsnį.

Vyrų džinsai joms – iki pažastų

Dvynių krepšininkų gyvenime viskas susipynę, net daiktai. Žmonos nebesistebi, jei kuris nors grįžta namo vilkėdamas brolio marškinėliais ar apsiavęs ne savo sportinius batelius. Jie dažnai vienas kitam perka avalynės ir drabužių – žino, kad jei patinka, yra gero dydžio vienam, tiks ir broliui. „Kartais Darjušas avalynės perka po dvi ar keturias poras – kad būtų ir Kšyštofui“, – pasakoja Edita. Antrosios dvynių pusės juokiasi taip pat kažkuo esančios panašios: net gyvendamos skirtinguose miestuose geba nusipirkti vienodų drabužių. Jos turi tokius pat džinsus, Johno Galliano marškinėlius. Moterys šypsosi: matyt, broliai išsirinko panašias žmonas, nors Tania mano esanti impulsyvesnė, Edita – ramesnė, ir išoriškai jos skirtingos: juoda ir balta.
Kaip ir visoms moterims, Editai ir Tatjanai patinka išskirtiniai dalykai. Jų vyrai – sėkmingai rungtyniaujantys žaidėjai, tad skaičiuoti nereikia. Tačiau moterys pabrėžia nesirenkančios vien tokius drabužius, kurių etiketėse – garsūs vardai. Jos neišskiria vieno mėgstamiausio mados kūrėjo vardo. Sako galinčios apsipirkti ir parduotuvėje „United Colors of Benetton“. Tania tikina tikrai nesanti prašmatnių dizainerių stiliaus ekspertė: jei etiketėje nematys užrašo „Dolce & Gabbana“, neatskirs, jog drabužis sukurtas šiuose mados namuose. Pagal tik jam būdingus atspalvius jauna moteris atpažįstanti „Roberto Cavalli“.
Edita juokiasi, kad joms vyrai drabužių beveik neperka – mieliau parveža kosmetikos ir parfumerijos. „Šiemet man buvo labai malonu per Valentino dieną iš Kšyštofo gauti pakabutį su briliantu ir perlu. Kovo aštuntosios proga jis man dovanojo tokius pat auskarus, o per gimtadienį – žiedą. Susidarė visas komplektas“, – džiūgauja Tatjana. „Kartu gyvename, tai dažniausiai ir viską įsigyjame kartu. Nėra ribų – ką noriu, išsirenku, nereikia laukti, kol nupirks vyras, – sako Edita. – Man maloniausia iš jo dovanų gauti gėlių, gražų žodį ar bučkį. Visa kita galime nusipirkti pačios.“
Aukštaūgių dvynių drabužiais žmonos rūpinasi gana dažnai, nes jiems rasti tinkamų ne visada paprasta. Juokiasi jau žinančios, kokio dydžio apranga ar apavas turi būti. Abi kaip susitarusios rodo: Kšyštofui ir Darjušui tinkamo ilgio džinsai bus tie, kurie joms sieks beveik iki pažastų. Edita nešiojasi lapelį, kurį įdėjusi į batą gali pamatuoti, ar avalynė tiks Darjušo kojai.

Gal ir dalyvautų grožio konkurse

Kam skirtų daugiau laiko, jei nebūtų priklausomos nuo vyrų režimo? Dvynių žmonos svarsto, kad paprastiems dalykams visada galima rasti laiko. „Svajoju gyventi vienoje vietoje – kad galėčiau dar studijuoti. Norėčiau gauti juridinį išsilavinimą, – Tatjana prisipažįsta svajojanti ne apie paprastus kasdienius džiaugsmus, o apie kitokį gyvenimo būdą. – Taip pat norėčiau surinkti ikimokyklinio amžiaus ar mokyklą pradėjusių lankyti vaikų grupę ir su jais užsiimti lavinamąja veikla: eiti į muziejus, kitaip šviesti.“ „Kai vaikai pradės eiti į mokyklą, imsiuosi įgyvendinti savo planus ir aš“, – Edita kol kas nenori garsiai kalbėti apie ateities sumanymus.
O jei vieną dieną jos sugalvotų dalyvauti „Misis“ konkurse, ar Darjušas ir Kšyštofas sutiktų dėl savo žmonų lipti į sceną ir su jomis, tarkime, šokti? Edita juokiasi, kad jiedvi iš tiesų svarsčiusios, ar dalyvautų tokiame renginyje: galbūt ir neatsisakytų. Ji neabejoja, kad konkurse saviškį įkalbėtų padėti. „Jei paprašyčiau, kad tai padarytų dėl manęs, jis sutiktų“, – pasitiki vyru ir Tatjana. Ir abi susimąsto, kada paskutinį kartą jie šoko: per vieni kitų vestuves ir gal dar kokį kartelį metuose pavyksta sykiu nueiti į naktinį klubą...