Saulėtą dieną per Nidą žingsniuojanti Preilos ir Pervalkos seniūnė Edita Radzevičienė (37) vos spėja sveikintis: juk čia visi pažįstami! Sutiktos draugės aptaria jos šukuoseną, bandelių parduotuvės pardavėja pataria, kurie pyragaičiai šviežiausi. Visi užsimena šeštadienį matę ją su Steponu Januška dainuojančią televizijos projekte „Žvaigždžių duetai“.
„Šiuo metu mano šeštadienių vakarai – amžini susitikimai“, – Edita juokiasi pati „Žvaigždžių duetus“ ir savo pasirodymą kaskart stebinti su šeima ir linksma bičiulių kompanija. Aišku, projektas audringai aptariamas, balsuojama. Edita kvatoja pati draugių pastabų dažniausiai sulaukianti ne dėl dainavimo, o dėl drabužių. Moterys nebūtų moterys: joms vis atrodo, kad laidos stilistai Editai parenka negražias sukneles.
Vis dar nori dainuoti
Malonios sumaišties ir nepakartojamų įspūdžių į Preilos ir Pervalkos seniūnės gyvenimą įnešęs televizijos projektas – amžino Editos poreikio dainuoti išdava. Nuo vaikystės svajojusi būti dainininke, šešiolikmetė maždaug metus važinėjo dainavimo pamokų į Vilnių. Mokytojas ją lenkė klasikinio dainavimo link, o jai pačiai visą laiką artimesnė buvo estrada. Baigusią vidurinę mokyklą Editą mam įtikino rinktis praktiškesnes studijas, sakė, kad dainavimas gali būti ir laisvalaikio malonumas. „Klaipėdoje baigiau aukštąją mokyklą, turiu du bakalauro diplomus – pedagogikos ir psichologijos. Tačiau kas iš to? Dirbu kitus darbus ir vis tiek labai noriu dainuoti“, – šypsodamasi taria Edita. „Žvaigždžių duetus“ ji žiūrėjo ir praėjusį sezoną, o šiemet draugių įkalbėta ryžosi pabandyti ten dainuoti pati. Sunkiausia buvo paskambinti į televiziją ir pasisiūlyti dalyvauti projekte, bet bičiulės priminė jos principą, kad reikia ne tik kalbėti, bet ir daryti… Į televiziją Edita visgi paskambino, važiavo į Vilnių dėl perklausos. Jau buvo praradusi viltį, kad bus pakviesta į „Žvaigždžių duetus“, save ramino, esą svarbiausia – kad ištesėjo draugėms duotą pažadą pabandyti, kai visgi sulaukė skambučio iš televizijos. Laidos rengėjai klausė, ar jai dar nepraėjo noras ten dalyvauti. Edita pradėjo važinėti į Klaipėdą repetuoti su S. Januška, į Vilnių – filmuotis.
Prisimena, kad pirmą kartą atvykusi į laidos filmavimą jautėsi klaikiai: stovėjo su maišeliu drabužių kamputyje ir stebėjo, kaip vilniečiai vieni su kitais bendrauja, jaučiasi kaip žuvys vandenyje. Būti tarp žvaigždžių jai buvo nedrąsu. Kaustė baimė ir pirmą sykį žengiant į sceną. Tačiau tai – jau praeitis. Edita dainuodama jaučiasi vis tvirčiau, džiaugiasi turinti patikimą scenos partnerį. „Dainininkas Stepas Januškas – geras mokytojas. Anksčiau dainuodavau iš širdies, dabar daugiau proto įjungiu“, – Edita jaučia, kad su scenos profesionalu praleistos valandos nenueina veltui. Beje, jos susitikimas televizijos projekte su S. Januška – ne pirmasis: beveik prieš dvidešimt metų, studijuodama Klaipėdoje, kurį laiką lankė šio solisto dainavimo pamokas.
„Žiūrovai pamato išbaigtą projektą. Jiems pateikiamas gražus kaip saldainiukas reginys. Žiūri per televizorių tokius projektus ir pavydi dainininkams, aktoriams. Dabar patiriu, kad jų darbas be galo sunkus, – pasakoja savo įspūdžius iš scenos žmonių gyvenimo Edita. – Jau žinau, kokie yra laidų užkulisiai. Neįsivaizdavau, kad taip ilgai grimuojama, kad dėl vienos dainos gali būti nupirkta brangiausia suknelė. Labai labai džiaugiuosi, kad tame projekte dalyvauju. Gyvenimas pasidarė įdomesnis. Vilniuje atradau daug naujų bičiulių.“ Anksčiau ar vėliau „Žvaigždžių duetai“ baigsis. Tačiau Edita jau žino, kad dainuos ir toliau. „Vasarą visai norėčiau kokioje nors padorioje kavinėje turėti savo programą“, – prasitaria dabar tikrai nebegesinsianti poreikio dainuoti. Juokiasi nematanti nieko bloga, jei vakarais, po darbo, Pervalkos ir Preilos seniūnė kur nors dainuos.
Buvo padavėja ir nepilnamečių reikalų inspektorė
Edita juokiasi: būna akimirkų, kai dainuodama per televiziją jaučiasi daranti gerą darbą – ja didžiuojasi Anykščiuose gyvenantis tėvas ir kiti artimieji. Seniūnė sulaukia gražių žodžių ir iš Nidos, Preilos, Pervalkos gyventojų. „Projektas visiems teikia daug gerų emocijų“, – ji patenkinta. – Jei vyktų vasarą, Nidoje niekas net nebūtų pastebėjęs, nes tada visi labai užsiėmę.“ Tai – karštas metas ir jai pačiai. Kaip, matyt, kiekviena Nidos šeima, Radzevičiai vasarą gyvena dėl poilsiautojų: jiems išnuomoja savo butą, Editos vyras Ramūnas turistus vežioja taksi. Atostogų sezonu Edita atidaro, kaip pati sako, „moteriškų smulkmenų parduotuvėlę „ER linija“, kurioje parduoda drabužius ir papuošalus. Tačiau pajūriui būdingais ir tarp turistų paklausiausiais gintaro dirbiniais nei pati puošiasi, nei savo parduotuvėje juos siūlo. Sezoninio šeimos verslo reikalais rūpinasi Ramūnas. „Nidoje sudėtingas gyvenimas ta prasme, kad nėra pusiausvyros. Žiemą labai liūdna, ramu, o vasarą – perkrova: giminės, artimieji, poilsiautojai, – pasakoja Edita. – Žiemą vienas kitam nusibostame, kartais jaučiu, kad trūksta vidinės erdvės, naujų veidų. Tačiau vis tiek vieni kitiems esame labai artimi. Čia žmonės ypatingi. Jaučiu jų šilumą.“
Ramybe alsuojančioje Neringoje be veiklos Edita tikriausiai išprotėtų. Juokiasi, kad jei kas nors jai lieptų ramiai sėdėti su meškere, matyt, mirtų. Tačiau monotonija Editai negresia, nes visada randa įdomios veiklos. Vien kiek skirtingų darbų čia išbandžiusi! Prieš septyniolika metų su vyru atvažiavusi gyventi į Nidą dirbo muzikos mokytoja. Susilaukusi pirmos atžalos, penkerius metus tais laikais prašmatniausiame Nidos bare „Linėja“ buvo padavėja ir tas dienas vadina bene smagiausiomis gyvenime. Jos biografijoje – ir penkmetis dirbant nepilnamečių reikalų inspektore. Paskui pajutusi, kad laikas keistis, Edita baigė psichologijos studijas ir nutarė dalyvauti konkurse Preilos ir Pervalkos seniūnijos vadovės pareigoms eiti. Jai pasisekė ir štai jau penkerius metus gyvena kasdieniais mažos bendruomenės rūpesčiais ir džiaugsmais. „Preiloje – skaniausia rūkyta žuvis“, – seniūnė juokiasi norinti kaip tik gali reklamuoti šį kraštą. Prisipažįsta, kad jai čia patinka dirbti, nes gali bendrauti su žmonėmis. Nuolatos Pervalkoje gyvena tik keturiasdešimt penki gyventojai, Preiloje – šimtas septyniasdešimt: aišku, visus juos seniūnė pažįsta. Moteris pasakoja besistengianti vietinius kaip nors išjudinti, suvienyti, kad bendrautų gyvenantys skirtinguose Kuršių Nerijos vietose. Vasarą knibždantys poilsiautojų, žiemą miesteliai užmiega letargo miegu. Seniūnė sako vis rašanti projektus ir bandanti sklaidyti sąstingį: tai šokių kolektyvą buria, tai dainų ansamblį, organizuoja psichologijos, grožio paskaitas ar „bodyflex“ partybas. „Gyvename Dievo užantyje. Neringos žmonės išrankūs, nes čia geriausias oras, nuostabi gamta, koncertuoti atvažiuoja geriausių atlikėjų: nežinau, ką rudenį, pasibaigus atostogų sezonui, reikės sugalvoti“, – juokiasi Edita ir sako, kad jau buvę kultūrinių renginių, sveikatingumo metai.
Saulėtekiais grožisi iš savo namų balkono
Prieš septyniolika metų iš Anykščių kilusi aukštaitė į Nidą atitekėjo. Gyventi vandens atskirtiems nuo išorinio pasaulio – nelengvas išbandymas. To reikia išmokti. Radzevičiai mėgino trejus metus gyventi Klaipėdoje, bet vieną dieną Ramūnas pasakė, kad jam metas važiuoti namo. Edita grįžo kartu. Ji sako, kad pagyvenus Nidoje kitur pritapti labai sunku. Dabar, kai dėl dainų nuolatos reikia važiuoti į Vilnių, sostinės gyvenimo tempas, nuolatinis skubėjimas, konkurencija ją vargina ir pabrėžia Kuršių Nerijos pranašumus: „Nidoje gyvenimas teka ramiai, lėtai. Čia žmonės turi daugiau šansų išgyventi įvairių emocijų: nuo neapykantos iki meilės, nes tam turi laiko.“ Kur nors bėgti iš šios Kuršių marių ir Baltijos jūros skalaujamos nerijos Edita jau neketina. Ji džiaugiasi, kad čia saugu augti vaikams. Jaunesnysis sūnus, aštuonerių metų Gustas, – pašėlęs, labai temperamentingas. Vyresnysis, penkiolikmetis Benas, – tolerantiškas menininkas. „Vienas į tėvą, kitas į mamą. Viskas gerai“, – šypsosi Edita. Ji jau įprato prie vietos, kurioje su šeima įsikūrė, išskirtinumo. Tik kai atvažiavusius svečius veda gražiausiomis kurorto vietomis, ir pati į tai stengiasi pažvelgti kitomis akimis. Radzevičių šeima, kaip ir kiti vietiniai, neaikčioja dėl jūros: jie prie jos gyvena. Edita pasakoja, kaip pasibaigus turizmo sezonui savaitgaliais vyresnio amžiaus nidiškiai kartais traukia prie Baltijos. Juokiasi ir ji su vyru senatvėje taip darysianti. Tačiau kol kas už poilsiautojų pamėgtus saulės palydėjimus pajūryje jai mielesni saulėtekiai, kuriais vyturiu save vadinanti moteris gali grožėtis iš namų balkono.
„Šiuo metu mano šeštadienių vakarai – amžini susitikimai“, – Edita juokiasi pati „Žvaigždžių duetus“ ir savo pasirodymą kaskart stebinti su šeima ir linksma bičiulių kompanija. Aišku, projektas audringai aptariamas, balsuojama. Edita kvatoja pati draugių pastabų dažniausiai sulaukianti ne dėl dainavimo, o dėl drabužių. Moterys nebūtų moterys: joms vis atrodo, kad laidos stilistai Editai parenka negražias sukneles.
Vis dar nori dainuoti
Malonios sumaišties ir nepakartojamų įspūdžių į Preilos ir Pervalkos seniūnės gyvenimą įnešęs televizijos projektas – amžino Editos poreikio dainuoti išdava. Nuo vaikystės svajojusi būti dainininke, šešiolikmetė maždaug metus važinėjo dainavimo pamokų į Vilnių. Mokytojas ją lenkė klasikinio dainavimo link, o jai pačiai visą laiką artimesnė buvo estrada. Baigusią vidurinę mokyklą Editą mam įtikino rinktis praktiškesnes studijas, sakė, kad dainavimas gali būti ir laisvalaikio malonumas. „Klaipėdoje baigiau aukštąją mokyklą, turiu du bakalauro diplomus – pedagogikos ir psichologijos. Tačiau kas iš to? Dirbu kitus darbus ir vis tiek labai noriu dainuoti“, – šypsodamasi taria Edita. „Žvaigždžių duetus“ ji žiūrėjo ir praėjusį sezoną, o šiemet draugių įkalbėta ryžosi pabandyti ten dainuoti pati. Sunkiausia buvo paskambinti į televiziją ir pasisiūlyti dalyvauti projekte, bet bičiulės priminė jos principą, kad reikia ne tik kalbėti, bet ir daryti… Į televiziją Edita visgi paskambino, važiavo į Vilnių dėl perklausos. Jau buvo praradusi viltį, kad bus pakviesta į „Žvaigždžių duetus“, save ramino, esą svarbiausia – kad ištesėjo draugėms duotą pažadą pabandyti, kai visgi sulaukė skambučio iš televizijos. Laidos rengėjai klausė, ar jai dar nepraėjo noras ten dalyvauti. Edita pradėjo važinėti į Klaipėdą repetuoti su S. Januška, į Vilnių – filmuotis.
Prisimena, kad pirmą kartą atvykusi į laidos filmavimą jautėsi klaikiai: stovėjo su maišeliu drabužių kamputyje ir stebėjo, kaip vilniečiai vieni su kitais bendrauja, jaučiasi kaip žuvys vandenyje. Būti tarp žvaigždžių jai buvo nedrąsu. Kaustė baimė ir pirmą sykį žengiant į sceną. Tačiau tai – jau praeitis. Edita dainuodama jaučiasi vis tvirčiau, džiaugiasi turinti patikimą scenos partnerį. „Dainininkas Stepas Januškas – geras mokytojas. Anksčiau dainuodavau iš širdies, dabar daugiau proto įjungiu“, – Edita jaučia, kad su scenos profesionalu praleistos valandos nenueina veltui. Beje, jos susitikimas televizijos projekte su S. Januška – ne pirmasis: beveik prieš dvidešimt metų, studijuodama Klaipėdoje, kurį laiką lankė šio solisto dainavimo pamokas.
„Žiūrovai pamato išbaigtą projektą. Jiems pateikiamas gražus kaip saldainiukas reginys. Žiūri per televizorių tokius projektus ir pavydi dainininkams, aktoriams. Dabar patiriu, kad jų darbas be galo sunkus, – pasakoja savo įspūdžius iš scenos žmonių gyvenimo Edita. – Jau žinau, kokie yra laidų užkulisiai. Neįsivaizdavau, kad taip ilgai grimuojama, kad dėl vienos dainos gali būti nupirkta brangiausia suknelė. Labai labai džiaugiuosi, kad tame projekte dalyvauju. Gyvenimas pasidarė įdomesnis. Vilniuje atradau daug naujų bičiulių.“ Anksčiau ar vėliau „Žvaigždžių duetai“ baigsis. Tačiau Edita jau žino, kad dainuos ir toliau. „Vasarą visai norėčiau kokioje nors padorioje kavinėje turėti savo programą“, – prasitaria dabar tikrai nebegesinsianti poreikio dainuoti. Juokiasi nematanti nieko bloga, jei vakarais, po darbo, Pervalkos ir Preilos seniūnė kur nors dainuos.
Buvo padavėja ir nepilnamečių reikalų inspektorė
Edita juokiasi: būna akimirkų, kai dainuodama per televiziją jaučiasi daranti gerą darbą – ja didžiuojasi Anykščiuose gyvenantis tėvas ir kiti artimieji. Seniūnė sulaukia gražių žodžių ir iš Nidos, Preilos, Pervalkos gyventojų. „Projektas visiems teikia daug gerų emocijų“, – ji patenkinta. – Jei vyktų vasarą, Nidoje niekas net nebūtų pastebėjęs, nes tada visi labai užsiėmę.“ Tai – karštas metas ir jai pačiai. Kaip, matyt, kiekviena Nidos šeima, Radzevičiai vasarą gyvena dėl poilsiautojų: jiems išnuomoja savo butą, Editos vyras Ramūnas turistus vežioja taksi. Atostogų sezonu Edita atidaro, kaip pati sako, „moteriškų smulkmenų parduotuvėlę „ER linija“, kurioje parduoda drabužius ir papuošalus. Tačiau pajūriui būdingais ir tarp turistų paklausiausiais gintaro dirbiniais nei pati puošiasi, nei savo parduotuvėje juos siūlo. Sezoninio šeimos verslo reikalais rūpinasi Ramūnas. „Nidoje sudėtingas gyvenimas ta prasme, kad nėra pusiausvyros. Žiemą labai liūdna, ramu, o vasarą – perkrova: giminės, artimieji, poilsiautojai, – pasakoja Edita. – Žiemą vienas kitam nusibostame, kartais jaučiu, kad trūksta vidinės erdvės, naujų veidų. Tačiau vis tiek vieni kitiems esame labai artimi. Čia žmonės ypatingi. Jaučiu jų šilumą.“
Ramybe alsuojančioje Neringoje be veiklos Edita tikriausiai išprotėtų. Juokiasi, kad jei kas nors jai lieptų ramiai sėdėti su meškere, matyt, mirtų. Tačiau monotonija Editai negresia, nes visada randa įdomios veiklos. Vien kiek skirtingų darbų čia išbandžiusi! Prieš septyniolika metų su vyru atvažiavusi gyventi į Nidą dirbo muzikos mokytoja. Susilaukusi pirmos atžalos, penkerius metus tais laikais prašmatniausiame Nidos bare „Linėja“ buvo padavėja ir tas dienas vadina bene smagiausiomis gyvenime. Jos biografijoje – ir penkmetis dirbant nepilnamečių reikalų inspektore. Paskui pajutusi, kad laikas keistis, Edita baigė psichologijos studijas ir nutarė dalyvauti konkurse Preilos ir Pervalkos seniūnijos vadovės pareigoms eiti. Jai pasisekė ir štai jau penkerius metus gyvena kasdieniais mažos bendruomenės rūpesčiais ir džiaugsmais. „Preiloje – skaniausia rūkyta žuvis“, – seniūnė juokiasi norinti kaip tik gali reklamuoti šį kraštą. Prisipažįsta, kad jai čia patinka dirbti, nes gali bendrauti su žmonėmis. Nuolatos Pervalkoje gyvena tik keturiasdešimt penki gyventojai, Preiloje – šimtas septyniasdešimt: aišku, visus juos seniūnė pažįsta. Moteris pasakoja besistengianti vietinius kaip nors išjudinti, suvienyti, kad bendrautų gyvenantys skirtinguose Kuršių Nerijos vietose. Vasarą knibždantys poilsiautojų, žiemą miesteliai užmiega letargo miegu. Seniūnė sako vis rašanti projektus ir bandanti sklaidyti sąstingį: tai šokių kolektyvą buria, tai dainų ansamblį, organizuoja psichologijos, grožio paskaitas ar „bodyflex“ partybas. „Gyvename Dievo užantyje. Neringos žmonės išrankūs, nes čia geriausias oras, nuostabi gamta, koncertuoti atvažiuoja geriausių atlikėjų: nežinau, ką rudenį, pasibaigus atostogų sezonui, reikės sugalvoti“, – juokiasi Edita ir sako, kad jau buvę kultūrinių renginių, sveikatingumo metai.
Saulėtekiais grožisi iš savo namų balkono
Prieš septyniolika metų iš Anykščių kilusi aukštaitė į Nidą atitekėjo. Gyventi vandens atskirtiems nuo išorinio pasaulio – nelengvas išbandymas. To reikia išmokti. Radzevičiai mėgino trejus metus gyventi Klaipėdoje, bet vieną dieną Ramūnas pasakė, kad jam metas važiuoti namo. Edita grįžo kartu. Ji sako, kad pagyvenus Nidoje kitur pritapti labai sunku. Dabar, kai dėl dainų nuolatos reikia važiuoti į Vilnių, sostinės gyvenimo tempas, nuolatinis skubėjimas, konkurencija ją vargina ir pabrėžia Kuršių Nerijos pranašumus: „Nidoje gyvenimas teka ramiai, lėtai. Čia žmonės turi daugiau šansų išgyventi įvairių emocijų: nuo neapykantos iki meilės, nes tam turi laiko.“ Kur nors bėgti iš šios Kuršių marių ir Baltijos jūros skalaujamos nerijos Edita jau neketina. Ji džiaugiasi, kad čia saugu augti vaikams. Jaunesnysis sūnus, aštuonerių metų Gustas, – pašėlęs, labai temperamentingas. Vyresnysis, penkiolikmetis Benas, – tolerantiškas menininkas. „Vienas į tėvą, kitas į mamą. Viskas gerai“, – šypsosi Edita. Ji jau įprato prie vietos, kurioje su šeima įsikūrė, išskirtinumo. Tik kai atvažiavusius svečius veda gražiausiomis kurorto vietomis, ir pati į tai stengiasi pažvelgti kitomis akimis. Radzevičių šeima, kaip ir kiti vietiniai, neaikčioja dėl jūros: jie prie jos gyvena. Edita pasakoja, kaip pasibaigus turizmo sezonui savaitgaliais vyresnio amžiaus nidiškiai kartais traukia prie Baltijos. Juokiasi ir ji su vyru senatvėje taip darysianti. Tačiau kol kas už poilsiautojų pamėgtus saulės palydėjimus pajūryje jai mielesni saulėtekiai, kuriais vyturiu save vadinanti moteris gali grožėtis iš namų balkono.
