Susitaikyti su gyvenimo teikiamomis pagundomis Edmundui Štenger-Mundžiui (35) nelengva, o antrąsyk tapus žvaigžde pasidarė dar sunkiau. „Sekso simbolio", „kazanovos" ir panašių apibrėžimų jis nelaiko komplimentais, bet ir nesipurto. „Aš blogas", - tvirtina mušdamasis į krūtinę. Nuoširdus atvirumas, jo nuomone, padeda susitaikyti su kitais, o svarbiausia - su savimi.
Šiandien jis piktas. „Užkniso", - numeta šalin mobilųjį telefoną, emocingai mostaguoja rankomis ir netyčia vos neužploja padavėjai, jau penktą sykį priėjusiai klausti, ko jis pageidautų. Nagi, ir man įdomu: o ko jis pageidautų? „Kad žmonės manęs nelaikytų tuo, kuo nesu, - nuskamba beveik filosofiškai. - Aš nesu nusikaltėlis. Bet nesu ir saldainis."
O kas sakė, kad tu - saldainis?
Paskaityk komentarus internete... Sekso simbolis! Paauglėms esu kone dievukas. Taip ir parašyta: jos norėtų mane suvalgyti! Mylintis vyras, puikus tėvas, rūpestingas, ištikimas, atsidavęs... Fe, saldu iki negalėjimo. Na, juk nėra taip, nėra! Nenoriu, kad mane idealizuotų. Nenoriu, kad žiūrėtų kaip į stabą, o paskui labai nusiviltų. Aš galiu susinervinti, galiu būti psichas, galiu būti šizofrenikas. Lėkštės aplink mane neskraido tik todėl, kad nebūtų šukių ir niekas nesusižeistų. Ir kas baisiausia - sau toks patinku. Esu stabiliai neprognozuojamas!
Norėjai pasakyti - emociškai nestabilus?
Na ne, neperlenk... Bet išties esu labai emocingas, todėl kraštutinumai man būdingi. Galiu būti jautrus iki ašarų, piktas iki agresyvumo. Bet tai vis geriau nei šalta žuvis? Ameba? Ar ne?
Man labiau į akis krinta visažinių liudijimai, kad tu - kuo tikriausias kazanova...
Va, va! Girdžiu daugybę priekaištų: „Garsiai šneka apie gražią šeimą, meilę žmonai iki grabo lentos, o pats... Ten, už kampo..." Man tikrai nieko nėra gražiau už šeimą ir ištikimybę, bet tai nereiškia, kad esu be nuodėmės! Esu toks blogas, kokį mane piešia. Kita vertus, tu man paaiškink: kaip lietuviai supranta terminą „kazanova"? Maždaug - šaunuolis, ar ne? Man tai - vyras, kuris meta moterį vos ją gavęs. Niekšas. Na, nesu toks...
Nepalieki moters, vos su ja permiegojęs?
Ne, mandagiai atnešu kavos į lovą, tik tada išeinu... Juokauju!
Gerai, kad priminei: „sekso ekspertė" Milda Bartašiūnaitė labai visus suintrigavo viename interviu papasakojusi, kad „Žvaigždžių duetuose" dainuoja toks kiaulė, kuris po meilės nakties išėjo pro duris jai nė „sudie" nepasakęs. Daugelio žvilgsniai kažkodėl nukrypo į tave. Nagi, prisipažink: tai tu tas kiaulė?
Aš jos net nepažįstu! Visi puolė man skambinti, vadinti kiaule, o aš sutrikęs klausinėjau: „Kas ji tokia?"
Gal tiesiog vardo nežinojai...
Gal (juokiasi). Bet ne, aš taip niekada nepasielgčiau. Neišeičiau moteriai nepasakęs „sudie". Aš nesu vienadienis. Jei su žmonėmis mane kas nors sieja, nesvarbu kas - draugystė, partnerystė ar seksas, jaučiu gilesnį ryšį. Pamilstu žmones greitai, bet ilgam, ir skaudžiai išgyvenu išsiskyrimus.
„Žvaigždžių duetų" partnerę Rūtą Ščiogolevaitę irgi jau spėjai pamilti?
Nenoriu įžeisti jos draugo Deivido, su kuriuo mūsų santykiai geri, bet Rūta man tikrai patinka. Nepaisant nestabilaus charakterio ir blogų savybių, ji man kelia daug teigiamų emocijų. Mes panašūs, ji netgi tvirtina, kad mes - sielos dvyniai... Kartais su ja labai lengva, kartais - be proto sunku. Kolegos nesupranta, kodėl vieną dieną mes glėbesčiuojamės susėdę studijoje, o kitą - sėdime skirtinguose kampuose ir net nesišnekame.
Tau Rūta patraukli kaip moteris?
Taip, man ji seksuali. Moka taip gražiai prisimerkti, kad... Net jos nestabilumas kažkoks seksualus: vieną minutę meili, nors prie žaizdos dėk, o kitą jau gali tau galvą nurauti. Tada ją norisi arba užmušti, arba pamylėti. Aš būčiau linkęs daryti antra.
Žmonai Violetai turbūt smagu su tavimi?
O taip, be galo... Ji sako: „Gyvenu su tavimi septyniolika metų, bet vis dar tavęs nepažįstu." Be abejo, yra dalykų, kurie man šventi: tai vaikai, garbaus amžiaus žmonės ir mirusieji. Tų dalykų niekada nepaminčiau. Bet kalbant apie visa kita - ką gi, silpnybės man nesvetimos.
Prisiminiau dar vieną viešai paskelbtą tavo silpnybę: kažkas tave matė naktiniame klube bučiuojantis su Mia. Aiškinkis!
Toks ten ir bučiavimasis... Sutinku, Mia seksuali, moka tai išryškinti ir net valdyti, bet man ji per vulgari. Įsivaizduok situaciją: linksminomės visi „Absento fėjose", Miai jau buvo labai linksma, ji keliavo nuo vieno kaklo ant kito. Na, ir vienas iš tų kaklų buvo mano. Tai pasakyk, ką aš turėjau daryti? Ją nustumti? Ar pradėti priešintis ir plonu balseliu spiegti: „Oi, ne, ne, aš vedęs!.." Nesąmonė...
Tokiu atveju niekada nesigini?
Man patinka moterų dėmesys - labai pamalonina savimeilę. Žinoma, kartais jos turi visokių motyvų... Negaliu pakęsti „siurbėlių" - na, tų, kurios mikliai sumeta: aha, turi pinigų, gerą mašiną, o dar seksualus, - ir jau rašo biznio planą. Pažįstu tokių, joms puikiai sekasi. Ačiū Dievui, ne su manimi.
Man smagu bendrauti su moterimi, kai žinau, kad jai patinku. Būčiau nesveikas, jeigu tvirtinčiau priešingai! Aišku, yra vyrų, kurie apsimetinėja, bando tai neigti, bet atrodo juokingai. Užmušk, netikiu, kad, pavyzdžiui, Giedriui Leškevičiui kitos moterys nerūpi. Žinai posakį - devyniasdešimt devyni procentai vyrų onanizuojasi, o vienas procentas to neprisipažįsta... Čia lygiai tas pat. Na, ką darytų normalus, sveikas, tradicinių pažiūrų vyras, jei į jį atkreiptų dėmesį graži ir protinga moteris? Ne kokia nors mažametė, kabinanti televizijos ekrane matytą veidą vien dėl sportinio intereso, o subrendusi moteris, kuri žino, ką daro?
Tuoj prieisime tradicinę išvadą, kokie jūs, vyrai, vargšai, ir kokios mes, moterys, kalės...
Bet šiuo atveju mes tikrai bejėgiai! Už tas iškirptes, sijonėlius ir plaukų kedenimus jus visas reikėtų užmušti! Tai esminis instinktas, nieko nepadarysi. Tačiau aš linkęs vertinti ne veiksmą, o rezultatą. Jei yra abipusis noras bendrauti - kodėl gi nepabendravus?
O kur riba?
Būtent! Riba vyro ir moters bendravime - labai subjektyvus kriterijus. Lengvas flirtas? Puiku, pirmyn, nieko čia tokio. Sunkus flirtas? Ai, tiek to, irgi galima. Bet paskui, žiūrėk, ta riba kažkaip ima ir dingsta...
Taigi galima visiškai suprasti tuos, kurie viešai neigia, kad domisi svetimomis moterimis. Ir paprasčiau, ir ramiau gyventi, ir įsižeidusi žmona akių nedrasko...
Kai tai neigi, meluoji sau ir kitiems, būni nuolat nepatenkintas, blogai jautiesi. Ir atvirkščiai: kai priimi save tokį, koks esi, tarsi akmuo nuo širdies nusirita. Beje, man tas akmuo nusirito visai neseniai - gal prieš metus. Tada įvyko ir kitų pokyčių - numečiau apie dvidešimt kilogramų, išoriškai atjaunėjau. Ir žinai, efektas, kai į klubą nueina gražus jaunuolis, yra visai kitoks, negu kai - apkūnus vedęs diedukas... Gera išvaizda patraukia akį, šypsena atpalaiduoja, o laisvas bendravimas suartina! Man tarsi akys atsivėrė. Supratau: nesu gerutis, kad ir kaip norėčiau toks būti. O tapimas žvaigžde viską tik paaštrino... Esu blogas, taip jau yra, ir reikia su tuo susitaikyti.
Vėl grįžtu prie to paties: o kaip su tuo susitaikyti žmonai?
Nežinau. Violeta elgiasi taip, tarsi viskas būtų gerai. Tikiuosi, ji labai mane myli ir nenori gadinti sukurtų santykių: vis dėlto nebe tas amžius, kad draskytumeisi ir dėl kiekvienos SMS žinutės keltum skandalą. Juk jokia intrigėlė neatstos šeimos. O gal suprato, kad jei per tiek metų manęs nepakeitė, tai jau nepakeis... Labiausiai nenorėčiau, kad jai būtų nusispjaut. Visiškai nesvarbu - tai būtų blogiausia.
Tiesą sakant, gali būti ir blogiau. Kas būtų, jei ji susižavėtų kuo nors kitu?
Stengiuosi apie tai negalvoti. Tik žinau, kad man būtų labai skaudu. Turbūt pirmiausia pamanyčiau: taip man ir reikia, pats dėl to kaltas, mano elgesys ją prie to privedė. Pateisinčiau ją. Paskui nušaučiau jį... Žodžiu, tikrai bus geriau, jei apie tai negalvosiu.
Apskritai aš ne iš tų vyrų, kurie tikrina savo žmonas. Ir žinai kodėl? Nes labai bijau ką nors rasti... Niekada nereikia užduoti klausimų, kurių atsakymų nesinori girdėti.
