Iš Rygos atlėkusio prašmatnaus automobilio salonas primena drabužių spintą: pakabai su kostiumais užima visą užpakalinę sėdynę. „Televizijoje nesinaudoju stilistų paslaugomis, – išvydęs nustebusį žvilgsnį aiškina Edmundas Štenger-Mundis (35). – Aš nepratęs rengtis svetimų drabužių, taigi vežuosi savus...“ Latvijoje reklamos agentūrai vadovaujantis Edmundas ką tik įsivėlė į pramoginę avantiūrą: sutiko dalyvauti LNK muzikiniame projekte „Žvaigždžių duetai “. Kuo jam tai baigsis – dar neįsivaizduoja.
Lietuvoje jis išpopuliarėjo prieš keliolika metų: pradėjęs karjerą kaip didžėjas, netrukus jau vedė renginius, koncertus ir buvo bene vienintelis tamsiaodis lietuviškoje scenoje. „Anuomet bandžiau ir dainuoti, bet mano, kaip dainininko, karjera baigėsi dar neprasidėjusi“, – užsimena. Tai nuskamba pernelyg kukliai: Balio Dvariono muzikos mokykloje Mundis baigė smuiko klasę, dainavo nuo mažens, o populiarumo viršūnėje tarp tuomečių scenos partnerių buvo pati Rosita Čivilytė. Tačiau jis nepuoselėjo tikslo tapti profesionaliu dainininku – nusprendęs, kad pramogų sritis pernelyg menka, Varšuvos universitete baigė teisę ir pasuko į verslą. Edmundas jau šešerius metus gyvena Rygoje, vadovauja reklamos agentūrai ir su šviesiaplauke žmona Violeta, turinčia Gražiausios Lietuvos lenkaitės titulą, augina du vaikus – vienuolikmetį Patriką ir pustrečių Paulę. Viešumo užimtame jo gyvenime, rodos, visai netrūksta, bet aistra muzikai kartais paima viršų. Šįsyk trumpam grįžti į sceną Mundį įkalbėjo „Žvaigždžių duetų“ rengėjai. Jo dueto partnere tapo Rūta Ščiogolevaitė. Po pirmojo jųdviejų pasirodymo televizijos eteryje publika suprato: konkuruoti su šia pora niekam nebus lengva.
Imsiu ir užduosiu tradicinį klausimą – ko tu ten eini? Tik būk malonus, neatsakyk tradiciškai, esą svarbiausia – ne laimėti, o dalyvauti, ir panašiai...
O ne, šis olimpinis principas mano natūrai visai netinka (juokiasi). Nuostatą „Svarbiausia – dalyvauti“ laikau silpnumo požymiu. Tačiau dėl pergalės per galvą verstis neketinu: kai žmogus trūks plyš geidžia laimėti, jam būna labai sunku pralošti. Tiesiog stengsiuosi pasirodyti geriausiai, suteikti sau malonumo, įgyti populiarumo, kurio Lietuvoje jau neturėjau. Esu toks žmogus, kuriam neužtenka džiaugtis vien tuo, kad vaikai sveiki ir turiu ką valgyti – siekiu ir vidinio pasitenkinimo. Galbūt turėsiu ir praktinės naudos: kas nors iš potencialių klientų atkreips į mane dėmesį, o paskui aš jau sugebėsiu įrodyti, kad moku ne tik dainuoti.
Net ir būdamas itin reiklus sau ir kitiems, dueto partnere, manau, esi patenkintas?
Be abejo – juk aš pats ją išsirinkau. Dar pernai mane kvietė dalyvauti projekte „Muzikos akademija“: atsisakiau, nes visai netrokštu tapti dainininku, be to, esu brandus trisdešimt penkerių metų vyras ir aštuoniolikmečių draugijoje būčiau atrodęs mažų mažiausiai keistai. „O kaip žiūrite į „Žvaigždžių duetus“? – paklausė. Į tai žiūrėjau teigiamai. Antrąsyk paskambinę rengėjai pasiteiravo, su kuo norėčiau dainuoti. Įvardijau dvi pavardes: viena iš jų buvo Ščiogolevaitė.
Kodėl būtent ji?
Apgalvojau visas detales. Aišku, svarbiausia, kad ji – talentinga profesionalė: nenorėčiau dainuoti su vidutinioke, nes noriu ne šiaip sau tūsintis, o tobulėti. Svarbi ir mudviejų išvaizda: pripažinkime, tamsiaodis ir brunetė scenoje atrodytų ne taip įspūdingai, kaip tamsiaodis ir daili blondinė.
Akivaizdu, kad tu – reklamos specialistas!
Aš to ir neneigiu: patirties iš manęs niekas neatims. Galiausiai – mėgstu iššūkius, o Rūta iš tiesų yra iššūkis. Kai bičiuliams iš pramogų pasaulio prasitariau, su kuo ketinu dainuoti, švelniausia replika, kurią išgirdau, buvo su užuojauta pro sukąstus dantis ištartas žodis „sėkmės“. Dar girdėjau, kad esu beprotis. Bet tegul žmonės kalba, ką nori: man patinka Rūtos charakteris, patinka tai, kad ji turi tvirtą nuomonę ir nesitaiksto su aplinkinių spaudimu. Ir tegul tai kartais atrodo arogantiška...
Jūs abu – stiprios asmenybės. Ar nebus bėdos, kai kuriam nors teks nusileisti?
Bėdos jau buvo – mudviejų pradžia buvo sudėtinga. Rūta nustebo supratusi, kad nesu tas, kurį galima stumdyti, ir jos žodis ne visada bus paskutinis. Tačiau neketinu užsimiršti: puikiai prisimenu, kuris iš mūsų yra žvaigždė. Be to, ji – moteris, tad kartais privalau paminti savo ambicijas, kai ką praleisti pro ausis ir džentelmeniškai nusileisti. Labiausiai norėčiau atvirų, nuoširdžių ir draugiškų santykių.
Ar darbe pavaldiniams jau pasigyrei, kad tapsi televizijos veidu?
Dar nespėjau... Aišku, jie pastebės, kad imsiu kur kas dažniau nei įprasta važinėti į Lietuvą. Gal ir nustebs išgirdę, ko ten važinėju. Galės reikšmingai dūsauti: šalyje ekonominė krizė, „a on ješčio i pajot“... Bet neprieštaraus: direktoriams juk neprieštaraujama... Juokauju. Su savo darbuotojais dabar sutariu puikiai: jie man dėkingi už tai, kad nė vieno neatleidau ir net nesumažinau atlyginimų, o aš jiems dėkingas už tai, kad krizės akivaizdoje nenulėkėme nuo skardžio ir pasirodėme esantys labai stipri komanda.
O kaip į naująjį tavo užsiėmimą reaguoja žmona? Nepavyduliauja?
O ne. Kai stoviu ant scenos, ji jaudinasi labiau už mane, bet apskritai džiaugiasi, kad užsiimu širdžiai miela veikla. Juk muzika manęs niekada nepaleido: klausausi ritmenbliuzo, soulo, džiazo, patinka George'as Michaelas, Whitney Houston ir, kaip jaunystėje, Michaelas Jacksonas. Sena meilė nerūdija: kai girdžiu gerą dainą, kūnu šiurpuliukai bėgioja. O dėl pavydo... Mes jau šešiolika metų susituokę, daug patyrę, vienas kitu pasikliaujame taip, kaip negalėtų pasikliauti jauna pora. Tiek patyręs žmogus nebestabdai, aklai nebesaugai greta esančio, o padedi jam ir džiaugiesi kartu su juo.
Lietuvoje jis išpopuliarėjo prieš keliolika metų: pradėjęs karjerą kaip didžėjas, netrukus jau vedė renginius, koncertus ir buvo bene vienintelis tamsiaodis lietuviškoje scenoje. „Anuomet bandžiau ir dainuoti, bet mano, kaip dainininko, karjera baigėsi dar neprasidėjusi“, – užsimena. Tai nuskamba pernelyg kukliai: Balio Dvariono muzikos mokykloje Mundis baigė smuiko klasę, dainavo nuo mažens, o populiarumo viršūnėje tarp tuomečių scenos partnerių buvo pati Rosita Čivilytė. Tačiau jis nepuoselėjo tikslo tapti profesionaliu dainininku – nusprendęs, kad pramogų sritis pernelyg menka, Varšuvos universitete baigė teisę ir pasuko į verslą. Edmundas jau šešerius metus gyvena Rygoje, vadovauja reklamos agentūrai ir su šviesiaplauke žmona Violeta, turinčia Gražiausios Lietuvos lenkaitės titulą, augina du vaikus – vienuolikmetį Patriką ir pustrečių Paulę. Viešumo užimtame jo gyvenime, rodos, visai netrūksta, bet aistra muzikai kartais paima viršų. Šįsyk trumpam grįžti į sceną Mundį įkalbėjo „Žvaigždžių duetų“ rengėjai. Jo dueto partnere tapo Rūta Ščiogolevaitė. Po pirmojo jųdviejų pasirodymo televizijos eteryje publika suprato: konkuruoti su šia pora niekam nebus lengva.
Imsiu ir užduosiu tradicinį klausimą – ko tu ten eini? Tik būk malonus, neatsakyk tradiciškai, esą svarbiausia – ne laimėti, o dalyvauti, ir panašiai...
O ne, šis olimpinis principas mano natūrai visai netinka (juokiasi). Nuostatą „Svarbiausia – dalyvauti“ laikau silpnumo požymiu. Tačiau dėl pergalės per galvą verstis neketinu: kai žmogus trūks plyš geidžia laimėti, jam būna labai sunku pralošti. Tiesiog stengsiuosi pasirodyti geriausiai, suteikti sau malonumo, įgyti populiarumo, kurio Lietuvoje jau neturėjau. Esu toks žmogus, kuriam neužtenka džiaugtis vien tuo, kad vaikai sveiki ir turiu ką valgyti – siekiu ir vidinio pasitenkinimo. Galbūt turėsiu ir praktinės naudos: kas nors iš potencialių klientų atkreips į mane dėmesį, o paskui aš jau sugebėsiu įrodyti, kad moku ne tik dainuoti.
Net ir būdamas itin reiklus sau ir kitiems, dueto partnere, manau, esi patenkintas?
Be abejo – juk aš pats ją išsirinkau. Dar pernai mane kvietė dalyvauti projekte „Muzikos akademija“: atsisakiau, nes visai netrokštu tapti dainininku, be to, esu brandus trisdešimt penkerių metų vyras ir aštuoniolikmečių draugijoje būčiau atrodęs mažų mažiausiai keistai. „O kaip žiūrite į „Žvaigždžių duetus“? – paklausė. Į tai žiūrėjau teigiamai. Antrąsyk paskambinę rengėjai pasiteiravo, su kuo norėčiau dainuoti. Įvardijau dvi pavardes: viena iš jų buvo Ščiogolevaitė.
Kodėl būtent ji?
Apgalvojau visas detales. Aišku, svarbiausia, kad ji – talentinga profesionalė: nenorėčiau dainuoti su vidutinioke, nes noriu ne šiaip sau tūsintis, o tobulėti. Svarbi ir mudviejų išvaizda: pripažinkime, tamsiaodis ir brunetė scenoje atrodytų ne taip įspūdingai, kaip tamsiaodis ir daili blondinė.
Akivaizdu, kad tu – reklamos specialistas!
Aš to ir neneigiu: patirties iš manęs niekas neatims. Galiausiai – mėgstu iššūkius, o Rūta iš tiesų yra iššūkis. Kai bičiuliams iš pramogų pasaulio prasitariau, su kuo ketinu dainuoti, švelniausia replika, kurią išgirdau, buvo su užuojauta pro sukąstus dantis ištartas žodis „sėkmės“. Dar girdėjau, kad esu beprotis. Bet tegul žmonės kalba, ką nori: man patinka Rūtos charakteris, patinka tai, kad ji turi tvirtą nuomonę ir nesitaiksto su aplinkinių spaudimu. Ir tegul tai kartais atrodo arogantiška...
Jūs abu – stiprios asmenybės. Ar nebus bėdos, kai kuriam nors teks nusileisti?
Bėdos jau buvo – mudviejų pradžia buvo sudėtinga. Rūta nustebo supratusi, kad nesu tas, kurį galima stumdyti, ir jos žodis ne visada bus paskutinis. Tačiau neketinu užsimiršti: puikiai prisimenu, kuris iš mūsų yra žvaigždė. Be to, ji – moteris, tad kartais privalau paminti savo ambicijas, kai ką praleisti pro ausis ir džentelmeniškai nusileisti. Labiausiai norėčiau atvirų, nuoširdžių ir draugiškų santykių.
Ar darbe pavaldiniams jau pasigyrei, kad tapsi televizijos veidu?
Dar nespėjau... Aišku, jie pastebės, kad imsiu kur kas dažniau nei įprasta važinėti į Lietuvą. Gal ir nustebs išgirdę, ko ten važinėju. Galės reikšmingai dūsauti: šalyje ekonominė krizė, „a on ješčio i pajot“... Bet neprieštaraus: direktoriams juk neprieštaraujama... Juokauju. Su savo darbuotojais dabar sutariu puikiai: jie man dėkingi už tai, kad nė vieno neatleidau ir net nesumažinau atlyginimų, o aš jiems dėkingas už tai, kad krizės akivaizdoje nenulėkėme nuo skardžio ir pasirodėme esantys labai stipri komanda.
O kaip į naująjį tavo užsiėmimą reaguoja žmona? Nepavyduliauja?
O ne. Kai stoviu ant scenos, ji jaudinasi labiau už mane, bet apskritai džiaugiasi, kad užsiimu širdžiai miela veikla. Juk muzika manęs niekada nepaleido: klausausi ritmenbliuzo, soulo, džiazo, patinka George'as Michaelas, Whitney Houston ir, kaip jaunystėje, Michaelas Jacksonas. Sena meilė nerūdija: kai girdžiu gerą dainą, kūnu šiurpuliukai bėgioja. O dėl pavydo... Mes jau šešiolika metų susituokę, daug patyrę, vienas kitu pasikliaujame taip, kaip negalėtų pasikliauti jauna pora. Tiek patyręs žmogus nebestabdai, aklai nebesaugai greta esančio, o padedi jam ir džiaugiesi kartu su juo.
