Beveik trisdešimt metų Egidijus Sipavičius savo dainomis džiugina geros muzikos mėgėjus ir verčia skeptikus kasytis pakaušį svarstant, iš kur šis scenos džentelmenas semiasi tiek neblėstančios energijos ir amžinos jaunystės.
Kuo šiandien gyvenate?
Gyvenu žiema. Labai mėgstu šį metų laiką. Atrodo, kad sniegas nuvalo visą nuovargį, blogas emocijas, kalėdinio maratono stresą. Galiu atsipalaiduoti ir planuoti naujus darbus.
Kokie artimiausi jūsų planai?
Pailsėti ir vėl dirbti (juokiasi). Turiu begalę puikių idėjų, tik reikia laiko, o jo visada trūksta.
Ar lieka laiko pomėgiams?
Na, šiek tiek laiko atsiranda, bet nepakankamai. Kai tik ištaikau laisvesnę dieną, užsiimu sodybos prie Platelių ežero rekonstrukcija. Per trejus metus tai jau tapo savotiška tradicija. Rūpinimasis sodyba man yra ir darbas, ir pomėgis, ir maloni pareiga.
Ką dar namuose dirbate? Kaip su žmona dalijatės buities darbus?
Daugiausia namais rūpinasi žmona (šypsosi). Tačiau jei reikia, visada mielai jai padedu. Net ruošti maistą moku, bet, tiesą sakant, retai noriu tai daryti. Ypatingam patiekalui pagaminti reikia įkvėpimo ar tam tikros progos. Mūsų augintiniais (turime du šuniukus ir jūrų kiaulytę) rūpinamės pakaitomis. Tiesa, jūrų kiaulytė – dukrytės Liepos rūpestis.
Koks tėtis esate?
Deja, ne pats geriausias. Dažnai savaitgaliais, kai galima pabūti su vaikais, nebūnu namuose, nes koncertuoju. Tačiau prarastą laiką stengiuosi kompensuoti.
Koncertuojate daug metų. Ar niekada nenorėjote būti kuo nors kitu, ne muzikantu? Apie kokią profesiją pasvajodavote vaikystėje?
Kaip ir kiekvienas vaikas svajojau būti kuo panašesnis į vaikiškų filmų herojus. Kiemo žaidimuose pabuvau jais visais: kapitonu Tenkešu, keturiais tankistais ir t. t. Kadangi mano močiutė buvo labai religinga, tai ir kunigą pažaisdavau – susodindavau visus ir skaitydavau „pamokslą“. Man patikdavo dėmesys. Vaikystėje nebuvau verčiamas daryti to, ko nenorėjau. Turėjau galimybę išbandyti daugybę būrelių, sporto šakų. Bandžiau būti ir dailininku.
Turite daug talentų?
Nemanau, kad esu labai talentingas, gal tiesiog laimės kūdikis. Aš tikiu likimu. Dažnai pagalvoju, kaip tapau dainininku – manau, tai nulėmė kažkokie keisti sutapimai ir įvykiai.
Ar taip pat buvo ir dėl darbo televizijoje? Kaip tapote TV laidos „Žmonos“ vedėju?
Manau, mane išrinko kaip savotišką kontrastą laidas vedančiam jaunimui. Juk, pavyzdžiui, vokiečių ar amerikiečių TV laidas veda vidutinio amžiaus ir dar vyresni vyrai. Taip yra todėl, kad tokie žmonės turi gyvenimo patirties, yra artimi didžiajai televizijos auditorijai. Pripažinkime, kad jaunimas turi ir kitų užsiėmimų nei žiūrėti televizorių. Jie skuba į klubus, o savaitgaliais švenčia.
Kokios patirties įgijote dirbdamas TV laidų vedėju? Kokią laidą jums būtų gera vesti?
Įgijau techninių žinių, pažinau televizijos virtuvę. Man įdomu kurti, dalyvauti kūrybiniame procese. Jei vėl eičiau į televiziją, rinkčiausi laidas, kuriose galiu ką nors patirti, sužinoti, kuriose galiu būti nustebintas ar nustebinti kitus. Kita vertus, esu žmogus – noras dirbti ir uždirbti man nesvetimas (šypsosi).
Ar pats žiūrite televizorių? Jei taip, kokias laidas ar filmus mėgstate?
Nesu didelis televizijos mėgėjas. Kartais pasižiūriu kolegų vedamas laidas, kartais gerų režisierių filmus. Žiūriu, kai noriu užsimiršti, pailsėti. Man televizija – kaip kramtomoji guma ausims. Įsijungi televizorių, ir smegenys iškart „išsijungia“, tik jutimai veikia. Tada ilsiesi.
O kaip muzika? Nejaugi jos namuose neklausote, kad atsipalaiduotumėte?
Namuose mėgstu tylą. Nebent išgirstu ką nors įdomaus, bet tada iškart pradedu dirbti. Todėl stengiuosi, kad namie muzikos būtų kuo mažiau. O klausytis galiu įvairios muzikos: džiazo, popmuzikos, hiphopo, soul, r&b ir kt., išskyrus gryną techno-, nes manau, kad jis ne klausymui.
Kaip manote, ar dabar muzikantams lengviau kelią skintis nei anksčiau?
Dabar yra daugiau galimybių. Mūsų laikais buvo itin sunku. Tai, ką galėjai pasiekti, buvo labai ribota. Aišku, šiais laikais svarbios ir finansinės galimybės. Juk dabar gali baigti pačias geriausias pasaulio muzikos mokyklas, dirbti su įvairiausio lygio prodiuseriais – tik mokėk pinigus.
Vis dėlto prodiuserių ar muzikinių realybės šou dirbtinai iškeltos „žvaigždės“, dažnai neturinčios talento, labai greitai užgęsta…
Matote, televizija suteikia jiems ypatingą galimybę. Tam, kad ja pasinaudotum, reikia labai daug jėgų ir kantrybės. Žvaigždę dabar galima padaryti iš bet ko, bet talentingam žmogui šiais laikais didesnės galimybės būti pastebėtam. Dabar kuriama daugybė įvairiausių šou. Tik eik, jei esi kuo nors išskirtinis. Net didelių pastangų nereikia.
Štai kad ir Merūnas. Juk tai nuostabu! Jo dėka visi susižavėjo operine muzika. Radži – taip pat įdomi persona. Nesąmonė, kad žvaigždes padaro iš nieko. Žmonės už nieką nepamilsta. Juk jie nepuola garbinti kaimyno, kuris užtraukia „Ant kalno mūrai“. Tiesa, pasitaiko žvaigždučių, kurios pasibaigus realybės šou tuoj pat pamirštamos, nes neįdėjo pakankamai pastangų arba nepateisino gerbėjų lūkesčių.
Ar norėdamas pateisinti gerbėjų lūkesčius jūs po trisdešimt metų scenoje ryžotės plastinei operacijai?
Pasidariau operaciją todėl, kad turėjau fizinę problemą, kuri man trukdė. Dažnai be jokios priežasties dėl užkritusių vokų atrodydavau ir jausdavausi pavargęs. O problemas esu įpratęs šalinti, ne susitaikyti su jomis.
Artimieji jus palaikė ar bandė atkalbėti?
Mane palaikė visi, kurie apie tai žinojo. Ir tikiu, jog palaikys ateityje, jei man kada nors to vėl prireiks.
Kaip apskritai vertinate plastinę chirurgiją?
Teigiamai. Manau, protingai galima taisyti tai, kuo esi nepatenkintas. Juk noras patikti sau ir aplinkiniams – viena svarbiausių žmogaus psichikos ypatybių.
Jeigu jūsų žmona ryžtųsi plastinei operacijai, ar pritartumėte?
Manau, kad jai to tikrai nereikia. Bet jei norėtų, pritarčiau, juk esu jos vyras.
Esate geras sutuoktinis?
Stengiuosi toks būti. Jau beveik 25-erius metus mes esame kartu. Natūralu, kad romantikos mūsų santykiuose nelabai daug. Svarbiausia, kad puikiai sutariame ir palaikome vienas kitą bet kurioje situacijoje.
Ar sunku išsaugoti ramybę šeimoje, kai žurnalistai nuolat provokuoja įvairius skandalus?
Sunku ne man. Nuolatinis spaudos dėmesys trikdo mano jauniausią dukrą Liepą. Ji dar nesugeba atskirti tiesos nuo pramanų ir į visas paskalas reaguoja labai jautriai. Žmona per tiek metų išmoko sveikai priimti bulvarinės spaudos intrigas. Juk pasitikėjimas – tvirtos šeimos pagrindas.
Esate moterų numylėtinis, tikriausiai per tiek metų scenoje pasitaikė netikėtumų su gerbėjomis?
Sunku ką nors išskirti. Aš beveik trisdešimt metų dainuoju. Per tiek laiko visi netikėtumai atrodo tikėtini...
Esate vienas elegantiškiausių šalies dainininkų. Kas rūpinasi jūsų sceniniu įvaizdžiu?
Savo įvaizdžiu rūpinuosi pats, bet žmonos nuomonė čia labai svarbi. Kartais jai tenka mane atkalbėti nuo kokio nors apdaro, kuris man atrodo visai tinkamas (juokiasi).
Scenoje trykštate energija ir jaunatviškumu? Iš kur tai?
Ypatingų pastangų nereikia (šypsosi). Matyt, tai lemia genai. Už juos esu dėkingas tėvams. Pats kasdien savo išvaizdai ir savijautai skiriu tik tiek dėmesio, kiek man reikia, kad jausčiausi žvalus. Taip pat stengiuosi valgyti reguliariai, nors dirbant pramogų versle tai nelengva. Nesu didelis mėsos, tradicinių lietuviškų patiekalų mėgėjas. Man artimesnė Viduržemio jūros virtuvė, kuria susižavėjau per vieną kelionę.
Kur buvote nuvykęs paskutinį kartą?
Paskutinį kartą lankiausi Izraelyje. Labai patiko. Suvokiau, kiek mažai žinome apie šalį, kurią daug kentėjusi tauta sukūrė savo rankomis…
Ar lengva žinomam žmogui turėti tikrų draugų?
Sulaukus tam tikro amžiaus, jau sunkiau susirasti naujų draugų. Lieka tie, kuriuos turi nuo senų laikų. Užmegzti naujus santykius jau nelengva, o gal nelabai ir reikia. Turiu keletą labai gerų draugų ir man to užtenka.
Garsūs žmonės linkę triukšmingai švęsti savo gimtadienius, ypač jubiliejus. Kodėl nieko negirdėjome apie jūsų šventę?
Kaip visada pritrūko laiko. Net su draugais susitariau, kad gimtadienį švęsime kitais metais. Jie lyg ir sutiko, bet maloniai nustebino netikėtai mane pasveikinę (šypsosi).
Esate laimingas žmogus? Kokia to priežastis?
Taip, esu laimingas. To priežastis – meilė. Dar žodis „laimė“ man asocijuojasi su buvimu, žinojimu, stebėjimu, galimybe kažką palikti po savęs…
Ką ketinate palikti?
Aš manau, jog paliksiu savo dainas. Net jeigu jų po kurio laiko ir neklausys, liks gerų emocijų.
Ar dar turite neįgyvendintų svajonių?
Sutinku su posakiu „svajonė miršta paskutinė“. Ji miršta vėliau už svajotoją, nes svajoti labai gera. O siekti svajonės išsipildymo labai naudinga (šypsosi).
Kuo šiandien gyvenate?
Gyvenu žiema. Labai mėgstu šį metų laiką. Atrodo, kad sniegas nuvalo visą nuovargį, blogas emocijas, kalėdinio maratono stresą. Galiu atsipalaiduoti ir planuoti naujus darbus.
Kokie artimiausi jūsų planai?
Pailsėti ir vėl dirbti (juokiasi). Turiu begalę puikių idėjų, tik reikia laiko, o jo visada trūksta.
Ar lieka laiko pomėgiams?
Na, šiek tiek laiko atsiranda, bet nepakankamai. Kai tik ištaikau laisvesnę dieną, užsiimu sodybos prie Platelių ežero rekonstrukcija. Per trejus metus tai jau tapo savotiška tradicija. Rūpinimasis sodyba man yra ir darbas, ir pomėgis, ir maloni pareiga.
Ką dar namuose dirbate? Kaip su žmona dalijatės buities darbus?
Daugiausia namais rūpinasi žmona (šypsosi). Tačiau jei reikia, visada mielai jai padedu. Net ruošti maistą moku, bet, tiesą sakant, retai noriu tai daryti. Ypatingam patiekalui pagaminti reikia įkvėpimo ar tam tikros progos. Mūsų augintiniais (turime du šuniukus ir jūrų kiaulytę) rūpinamės pakaitomis. Tiesa, jūrų kiaulytė – dukrytės Liepos rūpestis.
Koks tėtis esate?
Deja, ne pats geriausias. Dažnai savaitgaliais, kai galima pabūti su vaikais, nebūnu namuose, nes koncertuoju. Tačiau prarastą laiką stengiuosi kompensuoti.
Koncertuojate daug metų. Ar niekada nenorėjote būti kuo nors kitu, ne muzikantu? Apie kokią profesiją pasvajodavote vaikystėje?
Kaip ir kiekvienas vaikas svajojau būti kuo panašesnis į vaikiškų filmų herojus. Kiemo žaidimuose pabuvau jais visais: kapitonu Tenkešu, keturiais tankistais ir t. t. Kadangi mano močiutė buvo labai religinga, tai ir kunigą pažaisdavau – susodindavau visus ir skaitydavau „pamokslą“. Man patikdavo dėmesys. Vaikystėje nebuvau verčiamas daryti to, ko nenorėjau. Turėjau galimybę išbandyti daugybę būrelių, sporto šakų. Bandžiau būti ir dailininku.
Turite daug talentų?
Nemanau, kad esu labai talentingas, gal tiesiog laimės kūdikis. Aš tikiu likimu. Dažnai pagalvoju, kaip tapau dainininku – manau, tai nulėmė kažkokie keisti sutapimai ir įvykiai.
Ar taip pat buvo ir dėl darbo televizijoje? Kaip tapote TV laidos „Žmonos“ vedėju?
Manau, mane išrinko kaip savotišką kontrastą laidas vedančiam jaunimui. Juk, pavyzdžiui, vokiečių ar amerikiečių TV laidas veda vidutinio amžiaus ir dar vyresni vyrai. Taip yra todėl, kad tokie žmonės turi gyvenimo patirties, yra artimi didžiajai televizijos auditorijai. Pripažinkime, kad jaunimas turi ir kitų užsiėmimų nei žiūrėti televizorių. Jie skuba į klubus, o savaitgaliais švenčia.
Kokios patirties įgijote dirbdamas TV laidų vedėju? Kokią laidą jums būtų gera vesti?
Įgijau techninių žinių, pažinau televizijos virtuvę. Man įdomu kurti, dalyvauti kūrybiniame procese. Jei vėl eičiau į televiziją, rinkčiausi laidas, kuriose galiu ką nors patirti, sužinoti, kuriose galiu būti nustebintas ar nustebinti kitus. Kita vertus, esu žmogus – noras dirbti ir uždirbti man nesvetimas (šypsosi).
Ar pats žiūrite televizorių? Jei taip, kokias laidas ar filmus mėgstate?
Nesu didelis televizijos mėgėjas. Kartais pasižiūriu kolegų vedamas laidas, kartais gerų režisierių filmus. Žiūriu, kai noriu užsimiršti, pailsėti. Man televizija – kaip kramtomoji guma ausims. Įsijungi televizorių, ir smegenys iškart „išsijungia“, tik jutimai veikia. Tada ilsiesi.
O kaip muzika? Nejaugi jos namuose neklausote, kad atsipalaiduotumėte?
Namuose mėgstu tylą. Nebent išgirstu ką nors įdomaus, bet tada iškart pradedu dirbti. Todėl stengiuosi, kad namie muzikos būtų kuo mažiau. O klausytis galiu įvairios muzikos: džiazo, popmuzikos, hiphopo, soul, r&b ir kt., išskyrus gryną techno-, nes manau, kad jis ne klausymui.
Kaip manote, ar dabar muzikantams lengviau kelią skintis nei anksčiau?
Dabar yra daugiau galimybių. Mūsų laikais buvo itin sunku. Tai, ką galėjai pasiekti, buvo labai ribota. Aišku, šiais laikais svarbios ir finansinės galimybės. Juk dabar gali baigti pačias geriausias pasaulio muzikos mokyklas, dirbti su įvairiausio lygio prodiuseriais – tik mokėk pinigus.
Vis dėlto prodiuserių ar muzikinių realybės šou dirbtinai iškeltos „žvaigždės“, dažnai neturinčios talento, labai greitai užgęsta…
Matote, televizija suteikia jiems ypatingą galimybę. Tam, kad ja pasinaudotum, reikia labai daug jėgų ir kantrybės. Žvaigždę dabar galima padaryti iš bet ko, bet talentingam žmogui šiais laikais didesnės galimybės būti pastebėtam. Dabar kuriama daugybė įvairiausių šou. Tik eik, jei esi kuo nors išskirtinis. Net didelių pastangų nereikia.
Štai kad ir Merūnas. Juk tai nuostabu! Jo dėka visi susižavėjo operine muzika. Radži – taip pat įdomi persona. Nesąmonė, kad žvaigždes padaro iš nieko. Žmonės už nieką nepamilsta. Juk jie nepuola garbinti kaimyno, kuris užtraukia „Ant kalno mūrai“. Tiesa, pasitaiko žvaigždučių, kurios pasibaigus realybės šou tuoj pat pamirštamos, nes neįdėjo pakankamai pastangų arba nepateisino gerbėjų lūkesčių.
Ar norėdamas pateisinti gerbėjų lūkesčius jūs po trisdešimt metų scenoje ryžotės plastinei operacijai?
Pasidariau operaciją todėl, kad turėjau fizinę problemą, kuri man trukdė. Dažnai be jokios priežasties dėl užkritusių vokų atrodydavau ir jausdavausi pavargęs. O problemas esu įpratęs šalinti, ne susitaikyti su jomis.
Artimieji jus palaikė ar bandė atkalbėti?
Mane palaikė visi, kurie apie tai žinojo. Ir tikiu, jog palaikys ateityje, jei man kada nors to vėl prireiks.
Kaip apskritai vertinate plastinę chirurgiją?
Teigiamai. Manau, protingai galima taisyti tai, kuo esi nepatenkintas. Juk noras patikti sau ir aplinkiniams – viena svarbiausių žmogaus psichikos ypatybių.
Jeigu jūsų žmona ryžtųsi plastinei operacijai, ar pritartumėte?
Manau, kad jai to tikrai nereikia. Bet jei norėtų, pritarčiau, juk esu jos vyras.
Esate geras sutuoktinis?
Stengiuosi toks būti. Jau beveik 25-erius metus mes esame kartu. Natūralu, kad romantikos mūsų santykiuose nelabai daug. Svarbiausia, kad puikiai sutariame ir palaikome vienas kitą bet kurioje situacijoje.
Ar sunku išsaugoti ramybę šeimoje, kai žurnalistai nuolat provokuoja įvairius skandalus?
Sunku ne man. Nuolatinis spaudos dėmesys trikdo mano jauniausią dukrą Liepą. Ji dar nesugeba atskirti tiesos nuo pramanų ir į visas paskalas reaguoja labai jautriai. Žmona per tiek metų išmoko sveikai priimti bulvarinės spaudos intrigas. Juk pasitikėjimas – tvirtos šeimos pagrindas.
Esate moterų numylėtinis, tikriausiai per tiek metų scenoje pasitaikė netikėtumų su gerbėjomis?
Sunku ką nors išskirti. Aš beveik trisdešimt metų dainuoju. Per tiek laiko visi netikėtumai atrodo tikėtini...
Esate vienas elegantiškiausių šalies dainininkų. Kas rūpinasi jūsų sceniniu įvaizdžiu?
Savo įvaizdžiu rūpinuosi pats, bet žmonos nuomonė čia labai svarbi. Kartais jai tenka mane atkalbėti nuo kokio nors apdaro, kuris man atrodo visai tinkamas (juokiasi).
Scenoje trykštate energija ir jaunatviškumu? Iš kur tai?
Ypatingų pastangų nereikia (šypsosi). Matyt, tai lemia genai. Už juos esu dėkingas tėvams. Pats kasdien savo išvaizdai ir savijautai skiriu tik tiek dėmesio, kiek man reikia, kad jausčiausi žvalus. Taip pat stengiuosi valgyti reguliariai, nors dirbant pramogų versle tai nelengva. Nesu didelis mėsos, tradicinių lietuviškų patiekalų mėgėjas. Man artimesnė Viduržemio jūros virtuvė, kuria susižavėjau per vieną kelionę.
Kur buvote nuvykęs paskutinį kartą?
Paskutinį kartą lankiausi Izraelyje. Labai patiko. Suvokiau, kiek mažai žinome apie šalį, kurią daug kentėjusi tauta sukūrė savo rankomis…
Ar lengva žinomam žmogui turėti tikrų draugų?
Sulaukus tam tikro amžiaus, jau sunkiau susirasti naujų draugų. Lieka tie, kuriuos turi nuo senų laikų. Užmegzti naujus santykius jau nelengva, o gal nelabai ir reikia. Turiu keletą labai gerų draugų ir man to užtenka.
Garsūs žmonės linkę triukšmingai švęsti savo gimtadienius, ypač jubiliejus. Kodėl nieko negirdėjome apie jūsų šventę?
Kaip visada pritrūko laiko. Net su draugais susitariau, kad gimtadienį švęsime kitais metais. Jie lyg ir sutiko, bet maloniai nustebino netikėtai mane pasveikinę (šypsosi).
Esate laimingas žmogus? Kokia to priežastis?
Taip, esu laimingas. To priežastis – meilė. Dar žodis „laimė“ man asocijuojasi su buvimu, žinojimu, stebėjimu, galimybe kažką palikti po savęs…
Ką ketinate palikti?
Aš manau, jog paliksiu savo dainas. Net jeigu jų po kurio laiko ir neklausys, liks gerų emocijų.
Ar dar turite neįgyvendintų svajonių?
Sutinku su posakiu „svajonė miršta paskutinė“. Ji miršta vėliau už svajotoją, nes svajoti labai gera. O siekti svajonės išsipildymo labai naudinga (šypsosi).
