Vardas, pavardė: Eglė Jackaitė.
Gimimo data, vieta: 1974 04 28, Telšiai. 34 m.
Šeiminė padėtis: iš pirmosios santuokos augina sūnų Jokūbą (13); susižadėjusi su draugu Karoliu Malinausku.
Karjera: žinoma Klaipėdos teatro aktorė, televizijos ir radijo laidų vedėja, populiari renginių vedėja; netrukus Vilniaus „Domino" teatre su Ramūnu Rudoku vaidins Kosto Smorigino spektaklyje „Vilnius-Dakaras".
Šie metai teatro aktorei Eglei Jackaitei ypatingi ir gana lemtingi, nes iš esmės pasikeitė ne tik asmeninis, bet ir profesinis moters gyvenimas. Dabar ji išgyvena didžiulį laukimo džiaugsmą: Eglė su nekantrumu laukia ne tik gimsiančio kūdikio, bet ir spektaklio „Vilnius-Dakaras" premjeros.
Ar tikėjaisi tiek daug permainų vienu metu?
Iš tikrųjų mano gyvenime viskas radikaliai pasikeitė. Prieš gerą mėnesį persikrausčiau į naują būstą, kuriame viskas nauja. Be to, šiuo metu gyvenu tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Vieni namai Klaipėdoje, kiti - Vilniuje. O dar vaikelio laukimas, nauji darbai, pasiūlymai, apie kuriuos kol kas negaliu kalbėti, ir, žinoma, jau spalio 6 dieną įvyksianti spektaklio „Vilnius-Dakaras" premjera Vilniuje, kuriame vaidinsiu su Ramūnu Rudoku. Labai smagu, kad viskas taip gerai sekasi. Galima sakyti, jog dabar išgyvenu didžiulį laukimo džiaugsmą.
Ar nevargina nuolatinis važinėjimas?
Aišku, dabar gyvenu, kaip sakoma, „ant lagaminų". Kaip ir visos moterys, visada į lagaminą įsidedu per daug drabužių ir batelių (juokiasi). Bet manęs tai visai nevargina. Per tas dvi su puse valandos kelyje pabūnu su savimi, pasikartoju spektaklio tekstą, pamedituoju, susidėlioju mintis. Klaipėdoje jaučiuosi tarsi išėjusi atostogų, nes pro langus matau jūrą, visada girdžiu jos ošimą. Jaučiuosi kaip kurorte. Aišku, man labai patinka ir Vilniuje. Sostinėje gyvenu Centre. Visas Vilniaus senamiestis matyti kaip ant delno. Džiaugiuosi, kad taip galiu gyventi.
Kaip ryžaisi naujam vaidmeniui, juk esi jau šeštą mėnesį nėščia?
Esu tokia pati, kokia buvau, tik gal mažiau striksiu scenoje ir, beje, jau visus drabužius teko platinti, nes nebeįtelpu į senus (juokiasi). Spektaklyje „Vilnius-Dakaras" vaidinu besilaukiančią moterį. Tai labai įdomus spektaklis. Jis apie gyvenimą, vyro ir moters santykius, kurie, be abejonės, kupini meilės, kasdienių rūpesčių, jausmų... Spektaklis labai gyvenimiškas - moteris ir vyras patenka į dykumą ir bando joje išgyventi. Aišku, viskas yra daug giliau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Žmonių santykiuose dykuma atsiranda širdyje. Tada jie bando ieškoti įvairių išeičių. Šiame spektaklyje bus ir humoro, ir meilės, ir gilesnių apmąstymų.
Kuo tau ypatingas ir artimas šis spektaklis?
Spektaklyje, kaip ir mano gyvenime, labai svarbi meilė. Vyras ir žmona - vienas viso gyvenimo ekipažas, o visi kiti žmonės - tik pakeleiviai, kurie įlipa ir išlipa. Žodžiai „Kol mirtis mus išskirs" nėra tik šiaip žodžiai. Tai įsipareigojimas visam gyvenimui.
O tau ši priesaika svarbi?
Priesaika vienas kitam, kurią palaimina dangus, angelai ir visi šventieji, - labai svarbi. Aš tokios priesaikos dar nesu ištarusi. Mano pirmoji santuoka buvo tik civilinė. Tada buvau labai jauna ir nebuvau pasiryžusi tokiam žingsniui. Bažnytinei santuokai reikia pasiruošti, viską rimtai apgalvoti, juk kelio atgal nėra.
Gal jūs su Karoliu jau paskyrėte tokios dienos datą?
Mes neskubame. Norime šventės tik sau - be skubėjimo, pompastikos. Ir be limuzinų, ir balandžių - tai ne mums. Nesinori apsikrauti rūpesčiais, norisi tik vieno - mėgautis akimirka. Tą dieną šalia savęs norėčiau matyti tik pačius artimiausius žmonės. Nenorėčiau slapstytis nuo žurnalistų, kaip tai daro kai kurie žmonės. Be to, mes norime vestuvių pajūryje, tačiau Lietuvoje tai labai sudėtinga. Pagal Bažnyčios taisykles - santuoka turi vykti šventoje vietoje. Man keistos tokios taisyklės, nes Dievas, mano supratimu, yra visur. Todėl mes galvojame apie vestuves užsienyje. Tik viską atidedame, nes dabar man nerekomenduojama skraidyti. Esu rami, nes žinau, kad susituokti galime ir rytoj. Man dažnai Karolis sako, Egle, bus taip, kaip tu norėsi. Noriu ypatingos šventės, įsimintinų akimirkų. Noriu, jog viskas būtų, gražu, romantiška ir labai ramu. Jaunos poros dažnai tuokiasi dėl tėvų, o ne dėl savęs. Mes tuoksimės tik dėl savęs.
Daugelis santuoką paspartina dėl kūdikio...
Teisingai! Būna, kad pastojusios merginos sako: „Bėda ištiko, reikia tuoktis!" Nesąmonė! Vaikelis - didžiulė laimė. Mes žinome, ką jaučiame vienas kitam, ir mums nereikia jokių įrodymų. Dabar aš kitaip žiūriu į mylimą žmogų, santykius. Man svarbiausia - išsaugoti meilę, pagarbą vienas kitam. Žinau, kad reikia daryti viską, jog tik ta dykuma neatsirastų širdyje. O antspaudas? Nieko jis nepakeičia. Mes žinome, kad viskas yra gerai, ir tuo labai džiaugiamės.
Gal jau žinote, ko laukiate?
Dar ne. Galiu pasakyti, kad aš labai noriu mergytės, o Karolis, kaip ir visi vyrai, - sūnaus. Aišku, svarbiausia, kad vaikas būtų sveikas. Kai laukiausi Jokūbo, viskas atrodė taip natūralu, dėl nieko nesijaudinau, buvau ramesnė. Vis dėlto patirtis daro savo - dabar esu daug jautresnė.
Egle, ar vis dar pyksti ant „Dviračio šou" kūrybinės grupės?
Aš niekada ant nieko nepykstu. Man tik liūdna, kad tiek daug piktų ir netolerantiškų žmonių. Mes su Karoliu ilgai tylėjome. Tikėjome, kad vieną dieną viskas baigsis, bet patyčios tęsėsi. Skaudžiausia buvo dėl artimųjų: tėvų, močiutės, sūnaus... Kiek gali jie kentėti? Juo labiau kad pastaruoju metu buvo peržengtos visos moralės ir padorumo ribos.
Karolis Malinauskas saugo mylimą moterį
Karolis Malinauskas kaip įmanydamas stengiasi apsaugoti Eglę ne tik nuo blogų emocijų, bet ir nuo žurnalistų. Jo nuomone, jų santykiai - asmeninis reikalas, todėl nereikia apie juos kalbėti. Labiausiai Karolį nuvylė ir jis nusprendė kreiptis į teismą dėl „Dviračio šou" kūrybinės grupės įžeidinėjimų. „Humorą aš suprantu, bet kai juokai tampa įžeidinėjimu, būna nebejuokinga. Per „Dviračio šou" Eglei, o tuo pačiu ir mano kūdikiui buvo linkėta mirties. Argi ir toliau turėjau leisti taip elgtis su man brangiu žmogumi? Advokatai siūlo iškelti baudžiamąją bylą. Matysime, kaip viskas toliau klostysis", - sako būsimasis tėtis.
