„Parašykite, kad tą laiką, kai buvome kartu, iš tiesų buvau laimingiausia pasaulyje moteris. Saugoma, lepinama, labai mylima. Turiu du nuostabius vaikus, o visa kita... Juk iš tiesų nė vienas nežinome, kas mūsų laukia“, – sako aktorė Eglė Jackaitė (35) ir nė nebando slėpti, kad prieš keletą mėnesių išsiskyrė jos ir neseniai gimusio sūnelio tėvo Karolio Malinausko (25) keliai.
„Gyvenimas pilnas staigmenų“, – tikina Eglė. Ir liūdesio jos balse daug. Labai daug... Juk mylimo, artimo žmogaus išdavystė be galo skaudina. „Aš išgyvensiu, – neabejoja. – Turiu du puikius sūnus. Gal likimas mus specialiai suvedė su Karoliu, kad pagimdyčiau antrąjį?“
Į smulkmenas Eglė nesileidžia. „Yra kaip yra, – narsiai priima gyvenimo iššūkius. – O Karolis... Tai – jo sprendimas. Gerbiu jį, tik labai gaila, kad kartais nebelieka kelių atgal.“
Kalbėdama apie, atrodytų, tokius puikius santykius ištikusią krizę Eglė daugybę sykių mini likimą ir vis kartoja: „Nežinia, kokių staigmenų ir kada mums pateikia gyvenimas.“
O prieš pusantrų metų jiedu džiaugėsi įsiplieskusiais jausmais. Eglei tada atrodė, kad Karolis sukurtas šeimai. Ir jo jausmai buvę tvirti ir tikri. „Jei kalbėsime sąvokomis iš vadovėlių, tai žmogus, kurį myli, turėtų būti ir partneris, ir draugas, ir daugybė kitų dalykų. Nuostabu, kai žmogumi gali pasitikėti“, – prieš pusantrų metų „Žmonėms“ kalbėjo Karolis.
Nei vienas, nei kitas tąsyk neslėpė galvojantys apie vestuves. „Nenoriu pompastikos, nenoriu didelių iškilmių“, – ne kartą prasitarė Eglė. Tačiau tada nė minties nebuvo, kad vestuvės taip ir neįvyks.
Artimi poros bičiuliai jau prieš keletą mėnesių pradėjo šnabždėtis, kad kažkas ne taip. Karolis vis rečiau Klaipėdoje aplankydavo Eglę su sūneliu. O ir Eglė į sostinę atvažiuodavo tik būtiniausių reikalų genama. Karolį draugai ėmė pastebėti vakarojant naktiniuose klubuose. Eglė tuo metu rūpinosi sūneliu Klaipėdoje.
„Matyt, jau seniai viduje buvau pasirengusi tapti mama. Laukiau ir norėjau kūdikėlio, juk visada svajojau apie tris vaikus. Tiesiog tam nebuvo tinkamų aplinkybių ir žmogaus, šalia kurio jausčiausi saugi ir tvirta“, – pernai rudenį interviu „Žmonėms“ kalbėjo Eglė. „Kas būtų, jei viską žinotume!“ – dabar susimąsto. Buvo laikas, kai ji prašė: „Viešpatie, vesk mane pas tą žmogų, pas kurį turiu nueiti!“, ir buvo visiškai tikra, kad nėra nieko svarbiau, nei užmigti su mylimuoju susikabinus už rankų. Jai atrodė, kad Karolis turi labai stiprias šeimos vertybes, juk jo tėvai taip gražiai gyvena. Tik gyvenimas, žinia, mėgsta viską patikrinti. Kartais tie patikrinimai būna ypač skaudūs.
Nors... „O gal kaip tik geriau dabar?“ – akimirką suabejoja Eglė, per keletą mėnesių iš savo gyvenimo išvariusi nuoskaudas.
Paklausti, ką apie visa tai galvoja Karolis, nepavyko. Jis nekelia telefono ir neatsakinėja į žinutes.
„Gyvenimas pilnas staigmenų“, – tikina Eglė. Ir liūdesio jos balse daug. Labai daug... Juk mylimo, artimo žmogaus išdavystė be galo skaudina. „Aš išgyvensiu, – neabejoja. – Turiu du puikius sūnus. Gal likimas mus specialiai suvedė su Karoliu, kad pagimdyčiau antrąjį?“
Į smulkmenas Eglė nesileidžia. „Yra kaip yra, – narsiai priima gyvenimo iššūkius. – O Karolis... Tai – jo sprendimas. Gerbiu jį, tik labai gaila, kad kartais nebelieka kelių atgal.“
Kalbėdama apie, atrodytų, tokius puikius santykius ištikusią krizę Eglė daugybę sykių mini likimą ir vis kartoja: „Nežinia, kokių staigmenų ir kada mums pateikia gyvenimas.“
O prieš pusantrų metų jiedu džiaugėsi įsiplieskusiais jausmais. Eglei tada atrodė, kad Karolis sukurtas šeimai. Ir jo jausmai buvę tvirti ir tikri. „Jei kalbėsime sąvokomis iš vadovėlių, tai žmogus, kurį myli, turėtų būti ir partneris, ir draugas, ir daugybė kitų dalykų. Nuostabu, kai žmogumi gali pasitikėti“, – prieš pusantrų metų „Žmonėms“ kalbėjo Karolis.
Nei vienas, nei kitas tąsyk neslėpė galvojantys apie vestuves. „Nenoriu pompastikos, nenoriu didelių iškilmių“, – ne kartą prasitarė Eglė. Tačiau tada nė minties nebuvo, kad vestuvės taip ir neįvyks.
Artimi poros bičiuliai jau prieš keletą mėnesių pradėjo šnabždėtis, kad kažkas ne taip. Karolis vis rečiau Klaipėdoje aplankydavo Eglę su sūneliu. O ir Eglė į sostinę atvažiuodavo tik būtiniausių reikalų genama. Karolį draugai ėmė pastebėti vakarojant naktiniuose klubuose. Eglė tuo metu rūpinosi sūneliu Klaipėdoje.
„Matyt, jau seniai viduje buvau pasirengusi tapti mama. Laukiau ir norėjau kūdikėlio, juk visada svajojau apie tris vaikus. Tiesiog tam nebuvo tinkamų aplinkybių ir žmogaus, šalia kurio jausčiausi saugi ir tvirta“, – pernai rudenį interviu „Žmonėms“ kalbėjo Eglė. „Kas būtų, jei viską žinotume!“ – dabar susimąsto. Buvo laikas, kai ji prašė: „Viešpatie, vesk mane pas tą žmogų, pas kurį turiu nueiti!“, ir buvo visiškai tikra, kad nėra nieko svarbiau, nei užmigti su mylimuoju susikabinus už rankų. Jai atrodė, kad Karolis turi labai stiprias šeimos vertybes, juk jo tėvai taip gražiai gyvena. Tik gyvenimas, žinia, mėgsta viską patikrinti. Kartais tie patikrinimai būna ypač skaudūs.
Nors... „O gal kaip tik geriau dabar?“ – akimirką suabejoja Eglė, per keletą mėnesių iš savo gyvenimo išvariusi nuoskaudas.
Paklausti, ką apie visa tai galvoja Karolis, nepavyko. Jis nekelia telefono ir neatsakinėja į žinutes.
