Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, vasario 15 d. 21.15 val. Lietuvos televizijoje – režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmo „Kai aš buvau partizanas“ premjera.
Lietuvos žiūrovams šis filmas buvo pristatytas 2008 m. balandžio mėn. tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“. Visi bilietai į premjerinį seansą buvo išpirkti.
Festivalio rengėjai prieš premjerą apie filmą rašė:
„Šis filmas pasakoja apie sovietinę okupaciją ir partizanų pokario kovas Lietuvoje, kurios siejamos ir su mūsų laikais. Filme vaidino žinomi lietuvių kino ir teatro aktoriai – a.a. Algimantas Masiulis, Gediminas Storpirštis, Marius Jampolskis, Birutė Mar, Rūta Staliliūnaitė ir kiti.
Nors antrajame filme „Kai aš buvau partizanas“ aptiksime jo mylimų pasakos elementų, šį kartą autorius jais kalba apie skaudžią šalies praeitį – partizaninį karą. Aktorius (Gediminas Storpirštis) vaidina teatre spektaklį apie pokarį „Bunkeris“ ir jį užplūsta vizijos, haliucinacijos, – jis pakliūna į kitą laiką, kuriame suvokia save kaip realiai egzistavusį partizaną berniuką. Vaikas, kuriam reikėtų žaisti, priverstas matyti ne jo akims skirtus dalykus. Jis pasensta per dieną.“
Režisierius V. V. Landsbergis teigė labiausiai norėjęs parodyti ne patį karą, o vaiko – žmogaus jausmų psichoanalizę per praeities ir dabarties laiko prizmę.
Tai buvo paskutinis aktoriaus Algimanto Masiulio vaidmuo kine. Simboliškas sutapimas – šimtasis vaidmuo...
Lietuvos žiūrovams šis filmas buvo pristatytas 2008 m. balandžio mėn. tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“. Visi bilietai į premjerinį seansą buvo išpirkti.
Festivalio rengėjai prieš premjerą apie filmą rašė:
„Šis filmas pasakoja apie sovietinę okupaciją ir partizanų pokario kovas Lietuvoje, kurios siejamos ir su mūsų laikais. Filme vaidino žinomi lietuvių kino ir teatro aktoriai – a.a. Algimantas Masiulis, Gediminas Storpirštis, Marius Jampolskis, Birutė Mar, Rūta Staliliūnaitė ir kiti.
Nors antrajame filme „Kai aš buvau partizanas“ aptiksime jo mylimų pasakos elementų, šį kartą autorius jais kalba apie skaudžią šalies praeitį – partizaninį karą. Aktorius (Gediminas Storpirštis) vaidina teatre spektaklį apie pokarį „Bunkeris“ ir jį užplūsta vizijos, haliucinacijos, – jis pakliūna į kitą laiką, kuriame suvokia save kaip realiai egzistavusį partizaną berniuką. Vaikas, kuriam reikėtų žaisti, priverstas matyti ne jo akims skirtus dalykus. Jis pasensta per dieną.“
Režisierius V. V. Landsbergis teigė labiausiai norėjęs parodyti ne patį karą, o vaiko – žmogaus jausmų psichoanalizę per praeities ir dabarties laiko prizmę.
Tai buvo paskutinis aktoriaus Algimanto Masiulio vaidmuo kine. Simboliškas sutapimas – šimtasis vaidmuo...